Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
31 teiginys26 įrašai19 ryšių
Vikipedijos įžanga
Ukmergė – miestas Aukštaitijoje, Vilniaus apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus ir 71 km į šiaurės rytus nuo Kauno, prie kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis . Ukmergės rajono savivaldybės centras, Ukmergės miesto seniūnija ir apylinkių seniūnijos – Pivonijos seniūnijos centras. Ukmergės senamiestis – urbanistikos paminklas.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Ukmergė – Lietuvos istorijoje minima vieta, įvairiais laikotarpiais tapusi valdų, karinių veiksmų ir susisiekimo maršrutų dalimi. XIV amžiuje ji su pilimi priklausė Jaunučiui paskirtam žemių daliniui, kuriame, be Vilniaus, buvo Ašmenos ir Breslaujos sritys. 1435 m. rugsėjo 1 d. netoli Ukmergės, prie kelio į Vilnių, įvyko reikšmingas mūšis, o prie Šventosios brastos ties miestu vėliau buvo persekiojami priešininkai. 1560 m. per Ukmergę turėjo žygiuoti Petro Miklaševskio šimto karių kuopa, vykusi į Livoniją pro Kauną ir Panevėžį. 1919 m. gegužę Ukmergės rinktinė veikė Lietuvos kariuomenės operacijose: jai įsakyta žygiuoti Utenos link, o gegužės 3 d. Panevėžio batalionas, remiamas saksų savanorių, išvadavo miestą iš bolševikų.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Švietimui padėjo lenkų kultūros organiza- cijos Pochodnia („Deglas“), Oswiata („Apšvieta“), Jutrzenka („Aušrinė“), gaudavusios pinigų iš Lenkijos. Jos rėmė lenkų pradines mokyklas ir Lie- tuvos vyriausybės finansiškai remiamas lenkų gimnazijas Kaune, Pane- vėžyje ir Ukmergėje. 1935–1936 mokslo metais veikė apie 30 lenkiškų mokyklų.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Fiziniai bruožai |
|
| |
| Aplinka |
|
| |
| Paskirtis |
|
|
Patikrinti teiginiai
Ukmergė su pilimi priklausė Jaunučiui paskirtam palyginti nedideliam žemių daliniui.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
vyresniškumą prieš kitus brolius, Jaunutis buvo paskirtas galva visai valdančiajai giminei. Į jam paskirtą palyginti nedidelį žemių dalinį, be Vilniaus, dar priklausė artimos sritys su pilimis : Ašmena, Ukmerge, Breslauja (Braslaw). Kiti šeši Gedimino sūnus taip pat gavo savo dalis.
Jaunutis paveldėjo ne tik Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą, bet ir Ašmeną, Ukmergę bei Breslaują.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Po Gedimino, nužudyto 1337 metais prie Bajerburgo pilies, per mylią nuo Veliuonos15, mūšyje su kryžiuočiais, Jaunutis, vyriausias jo sūnus, paveldėjo ne tik sostą kartu su valdovo, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pareigomis, 13 Rygos miestas buvo įkurtas 1200 metais, ant kalno, vadinto Righe, Dvinos pakrantėje, vyskupo Alberto fon Apeldemo, pasiųsto skleisti krikščioniškąjį tikėjimą Livonijoje, bet ten dar prieš aštuonerius metus Bremeno pirkliai jau buvo pastatydinę keletą namų. 14 Gedimino laiške Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino miestams ir Gotlando salos gyventojams šis valdovas praneša, kad į Vilnių atvykę kolonistai galės vadovautis civiline teise, kokia naudojasi Rygos miestas, kol teisėtvarkininkai nesukurs geresnių įstatymų. Jure civili utantur Rigensis Civitatis, omnis vulgus, nisi tunc melius fuerit inuentum de sano consilio discretorum [tad visi [tie] žmonės tesinaudoja civiline Rygos miesto teise, jei paskui geriau nebus sumanyta išmintingųjų tarybos]. 15 Žr. III priedą šioje knygoje. ■ • - 25 ## Puslapis 42 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS bet ir Ašmeną, Ukmergę ir Breslaują.
Ukmergės rinktinė turėjo veržtis Ukmergės, Utenos ir Zarasų kryptimi.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Ukmergės rinktinė turėjo veržtis Ukmergės-UtenosZarasų kryptimi, Panevėžio rinktinė Kėdainių-Panevėžio-Rokiškio kryptimi. Atskirojo Joniškėlio partizanų, kitaip vadinamojo mirties bataliono kariai ## Puslapis 181 | 1881 m.
Švitrigailos ir Livonijos magistro jungtinės pajėgos per Užnerį žygiavo į Vilkmergę, dabartinę Ukmergę.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Prieš mūšį Žygiui į Lietuvą kunigaikštis Švitrigaila savo ir pavaldžių rusų kunigaikščių pajėgas sutelkė Vitebske, iš kur patraukė į Breslaują. Čia prisijungė Livonijos magistro kariuomenė ir šios jungtinės pajėgos „Užnerio puse“ žygiavo į Vilkmergę (Ukmergę). Toliau planavo pulti Trakų Vilniaus kryptimi.
Jaunučiui paskirtame žemių dalinyje, be Vilniaus, buvo Ašmenos, Ukmergės ir Breslaujos sritys su pilimis.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
vyresniškumą prieš kitus brolius, Jaunutis buvo paskirtas galva visai valdančiajai giminei. Į jam paskirtą palyginti nedidelį žemių dalinį, be Vilniaus, dar priklausė artimos sritys su pilimis : Ašmena, Ukmerge, Breslauja (Braslaw). Kiti šeši Gedimino sūnus taip pat gavo savo dalis.
Kariuomenės vadovybė sustabdė Ukmergės rinktinės puolimą, nes ši buvo per daug išsiveržusi į priekį ir reikėjo išlyginti fronto liniją.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Po mūšio Kadangi Ukmergės rinktinė buvo per daug išsiveržusi į priekį, kariuomenės vadovybė įsakė tolimesnį puolimą sustabdyti, kad išsilygintų fronto linija. Panevėžio rinktinė nuo Ukmergės buvo atsilikusi apie 20 km. Kovose prie Utenos lietuviams kaip trofėjus atiteko bolševikų šarvuotas automobilis, į nelaisvę pateko per 100 bolševikų, taip pat buvo paimta daug šautuvų ir šaudmenų bei kitokio grobio.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Paberžė. Po mūšio Kadangi Ukmergės rinktinė buvo per daug išsiveržusi į priekį, kariuomenės vadovybė įsakė tolimesnį puolimą sustabdyti, kad išsilygintų fronto linija. Panevėžio rinktinė nuo Ukmergės buvo atsilikusi apie 20 km.
1435 m. rugsėjo 1 d. mūšis įvyko per pusantros mylios nuo Ukmergės, prie kelio į Vilnių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tas įsimintinas mūšis 20 Kotzebue Switrigail, p. 89. Ind. Cod. Hist. Dipl. Livon. T. I, N. 1344. 219 ## Puslapis 236 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS įvyko rugsėjo 1 dieną (1435 metais), per pusantros mylios nuo Ukmergės miesto, prie kelio į Vilnių, ten, kur šiandien stovi Pabaisko parapijos bažnyčia.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 7 | 7 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 7 | 5 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 3 | 2 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 2 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 2 | 3 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 2 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 2 | 1 |
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 2 | 2 |
| 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos | — | 1 | 1 |
| Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |
| Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla | — | 1 | 1 |