Santrauka
Boleslovas Švitrigaila po pralaimėto mūšio, netekęs dešimties tūkstančių karių, sunkiai paspruko į Kijevą. Boleslovas Švitrigaila padalijo kariuomenę į tris žygio voras ir pats įsiveržęs nuniokojo senąsias Lietuvos žemes. Po Žygimanto pašalinimo Boleslovas Švitrigaila vėl galėjo tikėtis grįžti į valdžią, nors didikai jo tebekenė ir keikė.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Boleslovas Švitrigaila po pralaimėto mūšio, netekęs dešimties tūkstančių karių, sunkiai paspruko į Kijevą.
| c-001 | |||
t-002 Boleslovas Švitrigaila padalijo kariuomenę į tris žygio voras ir pats įsiveržęs nuniokojo senąsias Lietuvos žemes.
| c-002 | |||
t-003 Po Žygimanto pašalinimo Boleslovas Švitrigaila vėl galėjo tikėtis grįžti į valdžią, nors didikai jo tebekenė ir keikė.
| c-003 | |||
t-004 Kazimieras potvarkiu sugrąžino savo dėdei Boleslovui Švitrigailai Lucką.
| c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Boleslovas Švitrigaila po pralaimėto mūšio, netekęs dešimties tūkstančių karių, sunkiai paspruko į Kijevą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Prasidėjus mūšiui, aukščiau siasis lėmė, kad nugalėjo teisioji šalis. Praradęs mū šyje dešimt tūkstančių karių, Boleslovas vargais nega lais paspruko į Kijevą. Keturi tūkstančiai vyrų pateko į nelaisvę, tarp jų — žymieji karo vadai ir jo šalinin kai.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Boleslovas Švitrigaila padalijo kariuomenę į tris žygio voras ir pats įsiveržęs nuniokojo senąsias Lietuvos žemes.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Mat karalius Jo gaila, prie žemės lenkiamas ir metų, ir anksčiau patirtų
- negandų, negalvojo jau apie karą, o svajojo apie namų ramybę. Lenkų kariuomenės vadai tuo metu buvo įsi vėlę į naują karą su Prūsija, Štai todėl Boleslovas ir išsirengė į žygį padalijęs kariuomenę trimis žygio vo romis: su viena pats įsiveržė į senąsias Lietuvos žemes ir jas nuniokojo. Jo karve- N e b a u d žia m i siau bia džiai ir šalininkai Kaributai- L ie tu v o s že m e s tis, Ostrogiškis, Nosis su ki tomis dviem voromis siautėjo 449
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Po Žygimanto pašalinimo Boleslovas Švitrigaila vėl galėjo tikėtis grįžti į valdžią, nors didikai jo tebekenė ir keikė.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tuo tarpu rinkosi į seimą pakviesti didikai, ilgai nežinoję, nei ką Luom ai, p a k v ie s ti j kunigaikštis ketino su jais pa- seim ą, daryti, nei kas su juo pačiu kelionėje išgirdę apie nužudymą, jie pradžiugo, ar nu liūdo. Mat, pašalinus Žygimantą, kiekvienas jautėsi sau gesnis ir džiaugėsi, kad pranyko nuolatinė baimė, ta čiau, antra vertus, visi po senovei nekentė ir keikė Bo leslovą Švitrigailą, kuris štai dabar vėl galėjo tikėtis grįžti į valdžią. Tuo tarpu Boleslovas, jau anksčiau są mokslininkų įspėtas, tylomis išvyko iš Dakijos ir sku bėjo į Lietuvą.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Kazimieras potvarkiu sugrąžino savo dėdei Boleslovui Švitrigailai Lucką.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kazimie- M a s k v o je g y v e n a ras ir toliau rodė maištinin- k a ip p a p ra sta s žm o - kams tokį atlaidumą, kad gus daugelis jų, stebėdamiesi val dovo nesavanaudiškumu, drį so iš jo prašyti to, ko vargu ar galėjo tikėtis, ir gavo. Šitaip jis sugrąžino dėdei Švitrigailai atitinkamu pot varkiu Lucką, o pusbroliui Aleksandrui — Kijevą. 480
Puslapis 479
Po to visoje Lietuvoje įsi- Š v itrig a ila i grąžina- viešpatavo taika.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|