Boleslovas Švitrigaila

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Prasidėjus mūšiui, aukščiau­\nsiasis lėmė, kad nugalėjo teisioji šalis. Praradęs mū­\nšyje dešimt tūkstančių karių, Boleslovas vargais nega­\nlais paspruko į Kijevą. Keturi tūkstančiai vyrų pateko\nį nelaisvę, tarp jų — žymieji karo vadai ir jo šalinin­\nkai.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Mat karalius Jo­\ngaila, prie žemės lenkiamas ir metų, ir anksčiau patirtų\n- negandų, negalvojo jau apie karą, o svajojo apie namų\nramybę. Lenkų kariuomenės vadai tuo metu buvo įsi­\nvėlę į naują karą su Prūsija, Štai todėl Boleslovas ir\nišsirengė į žygį padalijęs kariuomenę trimis žygio vo­\nromis: su viena pats įsiveržė į senąsias Lietuvos žemes\nir jas nuniokojo. Jo karve-\nN e b a u d žia m i siau bia\ndžiai ir šalininkai Kaributai-\nL ie tu v o s že m e s\ntis, Ostrogiškis, Nosis su ki­\ntomis dviem voromis siautėjo\n449\n15.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tuo tarpu rinkosi į seimą pakviesti\ndidikai, ilgai nežinoję, nei ką\nLuom ai,\np a k v ie s ti\nj\nkunigaikštis ketino su jais pa-\nseim ą,\ndaryti, nei kas su juo pačiu\nkelionėje išgirdę apie nužudymą, jie pradžiugo, ar nu­\nliūdo. Mat, pašalinus Žygimantą, kiekvienas jautėsi sau­\ngesnis ir džiaugėsi, kad pranyko nuolatinė baimė, ta­\nčiau, antra vertus, visi po senovei nekentė ir keikė Bo­\nleslovą Švitrigailą, kuris štai dabar vėl galėjo tikėtis\ngrįžti į valdžią. Tuo tarpu Boleslovas, jau anksčiau są­\nmokslininkų įspėtas, tylomis išvyko iš Dakijos ir sku­\nbėjo į Lietuvą.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Visi tikėjo, jog puiki pergalė atneš taiką; taip ir būtų atsitikę, jeigu Žygimantas, nors kovos lauke jau pralieta pakankamai kraujo, nebūtų suteikęs tėvynei dar daugiau skausmo savo gal kartais ir reikalingu, ir teisingu, bet tarp žmonių nekenčiamu žiaurumu. Kai pasklido kalbos, jog Jurgis Lengvenaitis, karaliaus brolė­ nas, Mstislavlio valdovas, iš­ vytas iš savo valdų ir Tra­ kuose įmestas į kalėjimą, jog Daugirdas Gedgaudaitis, kunigaikštis Fiodoras Odin- cevičius ir kiti yra kalinami kur kas sunkesnėmis sąly­ gomis, nei leistų jų kilmė bei orumas, o Jonui Man- vydui, Vilniaus vaivadai, Rumbaudui, Lietuvos marša­ lui, kaltinamiems maišto kėlimu, nukirto galvas, visi, ir kilmingi, ir nekilmingi, suprato, jog naujojo valdovo širdis kieta ir žiauri, ir dėl to pranašavo, kad, jam val­ dant, prasidės tikrai baisi tironija, kurios ir baisėjosi. Žygimantas, nenorėdamas, kad pergalę laimėjusi ka­ riuomenė plėšikautų jo valdose, patraukė, leidęs jai po mūšio šiek tiek pailsėti, į Livoniją, nes gavo žinių, kad Livonijos riteriai, laužydami susitarimą, teikė Boleslovui pagalbą.