Grupė

Skalviai

24 teiginiai26 įrašai27 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Skalviai (lot. Scalowite) – vakarų baltų gentis, gyvenusi Nemuno, Minijos žemupyje ir prie jų ištakų – Skalvoje, Lamatoje.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Skalviai – baltų gentinė bendruomenė, kurios kultūra Nemuno ir Jūros santakos apylinkėse buvo ryški nuo mūsų eros pradžios. Jie gyveno Skalvos žemėje abipus Nemuno, o jų materialinė kultūra prie Nemuno žemupio siejama su kuršiais ir pereinamąja kalba tarp prūsų, žemaičių bei latvių. Skalviai buvo aktyvūs karo dalyviai: jų vyresnieji į Labguvos pilį pasiuntė 400 rinktinių vyrų, kurie laivais ją užėmė apyaušryje ir sudegino. Vėliau Ordino kariuomenė įsiveržė į Skalvą, ją nusiaubė, žudė gyventojus ir išsivarė moteris bei vaikus, o dalis skalvių diduomenės pasitraukė pas Ordino brolius. Išskirtinę vietą jų istorijoje užima 1289 metais prie Nemuno pastatyta Skalvių pilis, skirta į Kristaus tikėjimą atsivertusiems skalviams gyventi.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
SudėtisŠaltinių nesutarimas	Skalviai kalbos požiūriu priskiriami prūsams; prie Nemuno žemupio jie siejosi su kuršiais, kalbėjusiais pereinamąja kalba tarp prūsų, žemaičių ir latvių. Skalvių gentinė kultūra, ypač Nemuno ir Jūros santakos rajone, archeologijos duomenimis buvo ryški nuo mūsų eros pradžios.	Šaltinyje pateikiamas kalbinis ir materialinės kultūros aiškinimas; vartojama formuluotė „šiuo metu“ (XX a. leidinio kontekste). Tai archeologijos duomenimis grindžiamas šaltinio teiginys.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
StruktūraŠaltinių nesutarimas	Skalviai turėjo genties vyresniuosius, kurie sueigoje tarėsi ir vienu balsu priimdavo sprendimus. Skalviai turėjo kariuomenės vadą Stinigutą.	Pasakojama apie sprendimą surengti žygį prieš Labguvos pilį; šaltinis juos įvardija kaip genties vyresniuosius. Dusburgiečio kronikos pasakojime Stinigutas įvardijamas kaip skalvių vadas, persekiojęs į Skalvą įsiveržusią kariuomenę.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
TikslaiŠaltinių nesutarimas	Po Labguvos pilies sunaikinimo skalvių genties vyresnieji nusprendė keršyti ir pasiųsti 400 rinktinių vyrų į žygį prieš Labguvos pilį. Nadruviai, skalviai ir sūduviai, būgštaudami, kad dėl sembų pasidavimo jiems taip pat teks pasiduoti krikščionių tikėjimui, siekė tam pasipriešinti.	Tai kronikininko pasakojimas apie skalvių sprendimą ir jo motyvą; keršto aiškinimas pateikiamas įvykių kontekste. Dusburgietis taip aiškina jų įsiveržimo į Sembą priežastį.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
VeiklaŠaltinių nesutarimas	Skalviai laivais priplaukė Labguvos pilį, apyaušryje ją užėmė, sudegino pilį, išžudė joje buvusius vyrus, o moteris ir vaikus išsivedė su grobiu. Skalviai kariavo su Ordino broliais; kronikoje minima daug tokių karų. Po skalvių vadų pasitraukimo paprasti žmonės pasidavė krikščionių tikėjimui.	Kronikos pasakojimas apie konkretų karinį žygį; veiksmai pateikiami autoriaus pasakojimo kontekste. Tai kronikos autoriaus apibendrinimas apie konfliktus su Ordino broliais. Tai kronikos pasakojimas apie Skalvos žemės apleidimą ir gyventojų elgesį po vadų pasitraukimo.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-005aukstas

Skalviai ir lamatiečiai gyveno į šiaurę nuo Nemuno žiočių, Minijos žemupyje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Į šiaurę nuo Nemuno žiočių, Minijos žemupyje, gyveno skalviai, lamatiečiai, dar toliau į šiaurę, Klaipėdos apylinkėse (dab. Lietuvos TSR šiaurės vakarų kampas), prasidėjo kuršių gyvenama teritorija (LAA, t. 3, p. 18, žemėl. Nr. 9; plg. Pakarklis P. Klaipėdos srities gyventojų tautybė..., p. 173; SŽM, žemėl.).

t-009aukstas

Skalvių vyresnieji, susirinkę į sueigą, nusprendė pasiųsti 400 rinktinių vyrų į žygį prieš Labguvos pilį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Labguvos pilies sunaikinimą Sitai išgirdę, skalviai sunerimo iki širdies gelmių, o susirinkę į sueigą genties vyresnieji [seniores populi] pradėjo tartis, kaip atkeršyti. Vienu balsu visi nusprendė pasiųsti į žygį 400 rinktinių vyrų, kurie, laivais priplaukę brolių pilį Labguvą470, staiga ją apyaušryje užėmė, kai žmonės ilsėjosi savo guoliuose, išžudė ten visus vyrus, sudegino pilį, o moteris ir vaikus išsivedė su savimi drauge su didžiausiu grobiu. 469 D.

t-014aukstas

Po Karaliaučiaus pastatymo nadruviai, skalviai ir sūduviai įsiveržė į Sembą, plėšė bei degino kraštą ir grįždami pastatė Vėluvos pilį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Sembos žemės nuniokojimą ir Vėluvos pilies pastatymą Tais pačiais metais, kai buvo pastatytas Karaliaučius, labai įtūžo kaimyninės nadruvių, skalvių ir sūduvių gentys už tai, kad sembai pasidavė tikėjimui ir broliams (jie mat būgštavo, kad dėl tos priežasties ir jiems teksią pasiduoti tikėjimui, kaip ir patvirtino tolesnė įvykių eiga), todėl, sutelkę galingą kariuomenę, įsibrovė į Sembos žemę, piešdami ir degindami; daug žmonių paėmė į nelaisvę ir nukovė, o grįždami atgal, susimanė pastatyti pilį Vėluvoje329, norėdami sutrukdyti broliams ir sembams netikėtai ir be vargo brautis į Nadruvos žemę. Pastatę šią pilį, jie sugrįžo pas savuosius, palikę pilyje Tirską330 bei jo sūnų Maudelį331 su daugybe ginklanešių.

t-008vidutinis

Materialinės kultūros požiūriu skalviai prie Nemuno žemupio siejami su kuršiais, kalbėjusiais pereinamąja kalba tarp prūsų, žemaičių ir latvių.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kol kas nepakankamai aiški baltiškųjų galindų ir Sasnos sričių genezė. Pereinamosiomis tarmėmis laikomi ir nadruviai, ypač skalviai. Materialinės kultūros požiūriu nadruviai, manoma, buvę artimesni prūsams, o skalviai prie Nemuno žemupio siejęsi su kuršiais, kalbėjusiais pereinamąja kalba tarp prūsų, žemaičių (žemutinių lietuvių) ir latvių13.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Pereinamosiomis tarmėmis laikomi ir nadruviai, ypač skalviai. Materialinės kultūros požiūriu nadruviai, manoma, buvę artimesni prūsams, o skalviai prie Nemuno žemupio siejęsi su kuršiais, kalbėjusiais pereinamąja kalba tarp prūsų, žemaičių (žemutinių lietuvių) ir latvių13. Šiuo metu nadruviai ir skalviai kalbos požiūriu priskiriami prie prūsų, t.

t-001vidutinis

M. Tepenas, remdamasis įvairiais rašytiniais šaltiniais, dar XIX a. laikė skalvius ir nadruvius lietuviais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Savo ruožtu dar XIX a. M. Tepenas, remdamasis įvairiais rašytiniais šaltiniais, priėjo išvadą, kad skalviai ir nadruviai buvę lietuviai9.

t-002vidutinis

1289 m. balandžio 23 d. brolis Meinhardas su kariuomene įžengė į skalvių žemę ir Nemuno pakrantėje pastatė Landeshutės pilį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti krikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei ant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai reiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine, palikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą, su 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių. Neilgai trukus prie Nemuno, šiek tiek žemiau, pastatė Skalvių pilį528, kad turėtų kur gyventi skalviai, atsivertę į Kristaus tikėjimą. 236 (229).

t-003vidutinis

Magistras ir broliai, keršydami skalviams, įsiveržė į Skalvą, ją nusiaubė, daug žmonių išžudė, o moteris ir vaikus išsivarė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Skalvos žemės nusiaubimą Kadangi lengvai pelnomas atleidimas skatina dar daugiau nusidėti, reikėjo, kad skalviai už šitokį akiplėšišką nusikaltimą gautų sunkią bausmę, antraip jie ir ateityje galėtų mėginti šitaip nusižengti. Tad magistras ir broliai, norėdami atkeršyti, subūrė stiprią kariuomenę, kuri, įsibrovusi į Skalvos žemę, nusiaubė ją skersai ir išilgai, plėšdama ir degindama, toje jos dalyje, kuri susisiekia su Prūsijos žeme471, daug žmonių išžudė, o moteris ir vaikus surištus išsivarė. Tuo metu Stinigutas472, skalvių vadas, ėmė juos vytis su didele kariuomene, o magistras ir broliai, šitai pastebėję, slaptai paspendė pasalas, užpuolė žygiuojančią skalvių kariuomenę, daug jų nukovė, o kitus privertė bėgti.

Visi teiginiai ir įrodymai (24 teiginiai, 26 įrašai)

Struktūruoti ryšiai