Skalvių pilis

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą\n\n 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti\nkrikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio\nkankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei\nant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai\nreiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine,\npalikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą,\nsu 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių. Neilgai trukus prie Nemuno, šiek tiek žemiau,\npastatė Skalvių pilį528, kad turėtų kur gyventi skalviai, atsivertę į Kristaus tikėjimą.\n\n\n\n\n 236 (229).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Ragainės brolių žirgų pagrobimą ir apie šios bei Skalvių pilies papilių sudeginimą Tais pačiais metais, sekmadienį prieš šventą Joną Krikštytoją (birželio 19), lietuviai, slaptai ir staigiai nusigavę į salą, esančią palei Ragainės pilį, pagrobė visus brolių žirgus ir galvijus. Po to rudenį sugriovė abiejų pilių, būtent: Ragainės ir Skalvių, papilius. 262 (255).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą\n\n 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti\nkrikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio\nkankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei\nant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai\nreiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine,\npalikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą,\nsu 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių. Neilgai trukus prie Nemuno, šiek tiek žemiau,\npastatė Skalvių pilį528, kad turėtų kur gyventi skalviai, atsivertę į Kristaus tikėjimą.\n\n\n\n\n 236 (229).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

528 Žr. paaiškinimus D. III, 181, 1; Clasen-Sandt K., Zur Baugeschichte..., p. 197—\n198. Skalvių pilis statyta 1293 m. (SRP, 1, 271, 280) kair. Nemuno krante žemiau\nRagainės, prie Skalvos upelio ties Paskalviais, dab. Dubki (Boetticher A., Die Bau..., 5,\np. 108; HE, p. 110; CV, t. 34, p. 107; Mortensen H., Mortensen G., Die Besiedlung..., 2,\np. 97; plg. Тоерреn М., HCGP, p. 220).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Galop lietuviai, nieko nepešę iš šio antpuolio,\npasitraukė, ištrypę ir sunaikinę abiejų pilių, būtent: Skalvių ir Ragainės, laukuose visus\npasėlius.\n\n\n\n\n 324 (317).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Skalvių pilies puolimą 1293\n\n Vienas šios kariuomenės ginklanešys iš Ragainės, gimęs Bartos žemėje, slapčiomis\npabėgo; šis pragaro sūnus, atėjęs pas lietuvių karalių, pasisiūlė, laiduodamas galva,\nperduoti jam Skalvių pilį. Atidžiai ir patikliai jį išklausęs, karalius tą pačią žiemą jam\ndavė karių. Jie, priėję šią pilį, nužudė brolį Liudviką, vadinamą Okse; vėliau, kai slaptai\npriėjo pilies vartus, jiems narsiai pasipriešino, išgirdę karių sukeltą triukšmą, brolis\nKonradas ir brolis Albrechtas iš Hageno su savo ginklanešiais, nors jų nedaug beturėjo;\nužvirė ilgos grumtynės, neteikusios nė vienai šaliai persvaros; vis dėlto galop jiems\npavyko vargais negalais apginti pilį nuo netikėlių, nors abi šalys patyrė sunkių nuostolių.