Skalvių pilis 1293 m. statyta kairiajame Nemuno krante žemiau Ragainės, prie Skalvos upelio ties Paskalviais.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 179
528 Žr. paaiškinimus D. III, 181, 1; Clasen-Sandt K., Zur Baugeschichte..., p. 197—\n198. Skalvių pilis statyta 1293 m. (SRP, 1, 271, 280) kair. Nemuno krante žemiau\nRagainės, prie Skalvos upelio ties Paskalviais, dab. Dubki (Boetticher A., Die Bau..., 5,\np. 108; HE, p. 110; CV, t. 34, p. 107; Mortensen H., Mortensen G., Die Besiedlung..., 2,\np. 97; plg. Тоерреn М., HCGP, p. 220).
Lietuviai pasitraukdami ištrypė ir sunaikino visus pasėlius Skalvių ir Ragainės pilių laukuose.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 212
Galop lietuviai, nieko nepešę iš šio antpuolio,\npasitraukė, ištrypę ir sunaikinę abiejų pilių, būtent: Skalvių ir Ragainės, laukuose visus\npasėlius.\n\n\n\n\n 324 (317).
Iš Ragainės pabėgęs ginklanešys pasisiūlė lietuvių karaliui perduoti Skalvių pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 186
Apie Skalvių pilies puolimą 1293\n\n Vienas šios kariuomenės ginklanešys iš Ragainės, gimęs Bartos žemėje, slapčiomis\npabėgo; šis pragaro sūnus, atėjęs pas lietuvių karalių, pasisiūlė, laiduodamas galva,\nperduoti jam Skalvių pilį. Atidžiai ir patikliai jį išklausęs, karalius tą pačią žiemą jam\ndavė karių. Jie, priėję šią pilį, nužudė brolį Liudviką, vadinamą Okse; vėliau, kai slaptai\npriėjo pilies vartus, jiems narsiai pasipriešino, išgirdę karių sukeltą triukšmą, brolis\nKonradas ir brolis Albrechtas iš Hageno su savo ginklanešiais, nors jų nedaug beturėjo;\nužvirė ilgos grumtynės, neteikusios nė vienai šaliai persvaros; vis dėlto galop jiems\npavyko vargais negalais apginti pilį nuo netikėlių, nors abi šalys patyrė sunkių nuostolių.
Prie Nemuno pastatyta Skalvių pilis buvo skirta skalviams, atsivertusiems į krikščionybę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 178
Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą\n\n 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti\nkrikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio\nkankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei\nant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai\nreiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine,\npalikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą,\nsu 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių. Neilgai trukus prie Nemuno, šiek tiek žemiau,\npastatė Skalvių pilį528, kad turėtų kur gyventi skalviai, atsivertę į Kristaus tikėjimą.\n\n\n\n\n 236 (229).
Tų pačių metų rudenį lietuviai sugriovė Ragainės ir Skalvių pilių papilius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 188
Apie Ragainės brolių žirgų pagrobimą ir apie šios bei Skalvių pilies papilių sudeginimą Tais pačiais metais, sekmadienį prieš šventą Joną Krikštytoją (birželio 19), lietuviai, slaptai ir staigiai nusigavę į salą, esančią palei Ragainės pilį, pagrobė visus brolių žirgus ir galvijus. Po to rudenį sugriovė abiejų pilių, būtent: Ragainės ir Skalvių, papilius. 262 (255).
1289 m. brolis Meinhardas prie Nemuno pastatė Ragainės pilį, o netrukus žemiau prie Nemuno pastatė Skalvių pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 178
Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą\n\n 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti\nkrikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio\nkankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei\nant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai\nreiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine,\npalikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą,\nsu 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių. Neilgai trukus prie Nemuno, šiek tiek žemiau,\npastatė Skalvių pilį528, kad turėtų kur gyventi skalviai, atsivertę į Kristaus tikėjimą.\n\n\n\n\n 236 (229).
Apie Ragainės brolių žirgų pagrobimą ir apie šios bei Skalvių pilies papilių sudeginimą Tais pačiais metais, sekmadienį prieš šventą Joną Krikštytoją (birželio 19), lietuviai, slaptai ir staigiai nusigavę į salą, esančią palei Ragainės pilį, pagrobė visus.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 188
Apie Ragainės brolių žirgų pagrobimą ir apie šios bei Skalvių pilies papilių sudeginimą Tais pačiais metais, sekmadienį prieš šventą Joną Krikštytoją (birželio 19), lietuviai, slaptai ir staigiai nusigavę į salą, esančią palei Ragainės pilį, pagrobė visus brolių žirgus ir galvijus. Po to rudenį sugriovė abiejų pilių, būtent: Ragainės ir Skalvių, papilius. 262 (255).
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Broliai jiems bandė pastoti kelią, tačiau noromis nenoromis turėjo pasitraukti, nes nepajėgė atsispirti tokiai daugybei, be to, patyrė ir nuostolių, kadangi netikėliai ten nukovė brolį Joną, vadinamą Pope, o daug kitų sužeidė. Galop lietuviai, nieko nepešę iš šio antpuolio, pasitraukė, ištrypę ir sunaikinę abiejų pilių, būtent: Skalvių ir Ragainės, laukuose visus pasėlius. 324 (317).