Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
10 teiginių9 įrašai16 ryšių
Vikipedijos įžanga
Rusėnai (lot. rutheni), rytų slavų etnosas (nepainioti su LDK teritorijoje gyvavusia „politine rusėnų tauta“), davęs pradžią dabartinėms baltarusių (gudų) ir iš dalies rusų bei ukrainiečių etninėms tautoms.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Grindžiama mintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat žemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos. Jose pamažu formavosi atskira nuo Maskvos rusų LDK slavų – rusėnų tauta, iš kurios vėliau ir atsiras šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos. Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Pranciškus Skorina kilo iš rusėnų kultūrinės aplinkos ir buvo pirmasis Lietuvos spaustuvininkas.
Iš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustuvininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus Skorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten medicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m.
LDK rusėnai save vadino rusais, suvokė kaip vieną etninę grupę ir Lietuvos valdovą laikė savu valdovu.
Patys LDK slavai save vadino rusais, save suvokė kaip vieną etninę grupę, o Lietuvos valdovą laikė savu valdovu.
LDK slavų rusėnų tauta formavosi atskirai nuo Maskvos rusų, o iš jos vėliau kilo šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos.
Jose pamažu formavosi atskira nuo Maskvos rusų LDK slavų – rusėnų tauta, iš kurios vėliau ir atsiras šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos.
LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba, skyrusi ją nuo vienuolynuose vartotos bulgarų kilmės slavų bažnytinės kalbos.
Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba. Šia kalba, LDK raštinėje susiformavusia alternatyva „bulgariškai“ raštijos tradicijai, ir surašyti reikšmingiausi to meto raštijos paminklai – Lietuvos Metrika, Lietuvos metraščiai ir Lietuvos Statutai.
Mokslininkų aiškinimu, Lietuvos valdovai rusėnų ir žemaičių žemėse galėjo įkurdinti ištikimus žmones iš Lietuvos.
Grindžiama mintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat žemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos.
Pranciškus Skorina buvo iš rusėnų kultūrinės aplinkos kilęs pirmasis Lietuvos spaustuvininkas.
Iš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustuvininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus Skorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten medicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m. Prahoje parengęs ir išspausdinęs psalmyną ir 22 Senojo Testamento knygas bendru pavadinimu „Rusėnų Biblija“. 1522 m. jis įkūrė spaustuvę Vilniuje.
Lenkijai ir Lietuvai priklausiusiose rusėnų žemėse išplito alodas, vakarietiška ūkininkavimo ir nuosavybės forma.
Pastarųjų erdvėje toliau į rytus (Maskvos valstybėje, vėliau Rusijoje) ryškėjo bendruomeninė žemėvalda, tačiau rusėnų žemėse, priklausiusiose Lenkijai ir Lietuvai, išplito vakarietiška ūkininkavimo ir nuosavybės forma – alodas (individualus valstiečių ūkis). Dėl šio pažangesnio ūkininkavimo ir nuosavybės santykių būdo neatsitiktinai į XV–XVI a. Lietuvos Metrikos rusėnų kalbą pateko ir buvo vartojamos net Ukrainoje lietuviškos tokios to meto ūkio sąvokos: dalgio tipas „litovka“, dailidė („doilida“) ar jauja („jevje“), svirnas („sviren“), kluonas („klunia“), aruodas („orud“), priemenė („primen“). Pateko net lietuviškos „gerovės“ žodžiai: kumpis („kompa“) ar skilandis („skilond“).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 10 | 9 |