Grupė

Prancūzai

5 teiginiai6 įrašai27 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Prancūzai (pranc. les Français) – tauta Vakarų Europoje. Gyvena Prancūzijoje (~ 58 mln. gyventojų), buvusiose Prancūzijos kolonijose (Alžyre, Tunise, Maroke, Madagaskare) ir dabartinėse užjūrio valdose.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Prancūzai – istoriniame pasakojime minima iš Prancūzijos atvykusių karių grupė, dalyvavusi kryžiuočių žygiuose prieš lietuvius. Į Prūsiją jie atvyko kaip savanoriai, tuo metu norėję kariauti su pagonimis, o 1390 m. žygyje jiems ir kitiems kariams vadovavo narsusis riteris Boucicaut. Kautynėse jo vadovaujami prancūzai pridarė nemažai žalos apgultiesiems, todėl tapo reikšminga karinės kampanijos dalimi. Konfliktui užsitęsus, prancūzai priėmė lenkų kvietimą į dvikovą ir kautynių vieta pasirinko Prahą, o teisėju – imperatorių Vaclovą. Šie epizodai atskleidžia, kad prancūzų dalyvavimas buvo siejamas ne tik su žygiu, bet ir su riterių garbės bei varžymosi papročiais.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Struktūra	1390 m. žygyje prancūzams ir kitiems kariams vadovavo riteris Boucicaut.	Michał Baliński, „Vilniaus miesto istorija“ (2007 m.), aprašydamas 1390 m. žygį.	Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
VeiklaŠaltinių nesutarimas	Prancūzai, vadovaujami Boucicaut'o, per kautynes pridarė nemažai žalos apgultiesiems. Prancūzai priėmė lenkų kvietimą į dvikovą ir pasirinko Prahą kautynių vieta. Prancūzijos savanoriai atvyko į Prūsiją dalyvauti žygyje prieš pagonimis laikytus lietuvius. 1200 m. prancūzai ir Venecijos kariai užėmė Konstantinopolį, įsiveržę pro sieną, ant kurios buvo nupieštas angelas.	Michał Baliński, „Vilniaus miesto istorija“ (2007 m.), aprašydamas kautynes; žalos mastas pateiktas autoriaus pasakojime. Michał Baliński, „Vilniaus miesto istorija“ (2007 m.), aprašydamas apsupties metu vykusias kautynes ir ginčus. Michał Baliński, „Vilniaus miesto istorija“ (2007 m.); autorius teigia, kad tų laikų papročiu savanoriai noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik apie juos išgirsdavo. Petras Dusburgietis, „Prūsijos žemės kronika“ (1985 m.), aprašydamas Konstantinopolio užėmimą 1200 Viešpaties metais.	Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003aukstas

Prancūzai priėmė lenkų kvietimą į dvikovą ir kautynių vieta pasirinko Prahą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tos niautynės pagaliau baigėsi prancūzų iškvietimu kautis, jiems lenkai paaiškino, kad jeigu esą tikri riteriai ir norį parodyti narsą, nustatytas jų skaičius tepasirenka tam vietą. Prancūzai priėmė tą kvietimą į dvikovą: Prahą - kautynių vieta, o imperatorių Vaclovą abiejų tautų teisėju pasirinkę32. Taip įvairioms kautynėms ir ginčams besitęsiant praėjo penkios sunkios apsupties savaitės lenkų įgulai Aukštutinėje pilyje33.

t-004aukstas

Prancūzijos savanoriai atvyko į Prūsiją dalyvauti žygyje prieš pagonimis laikytus lietuvius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susiskaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmingesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21. Kai rugpjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų papročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai lengvai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis.

t-001vidutinis

1390 m. žygyje prancūzams ir kitiems kariams vadovavo riteris Boucicaut.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

119 ## Puslapis 136 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS lankininkų, kurie išsilaipino Gdansko uostė, vadovavo Derbio grafas Henrikas, vyresnysis Lankasterio kunigaikščio Jono sūnus, kuris vėliau kaip Henrikas IV paveldėjo Anglijos sostą23. Prancūzams ir kitiems kariams vadovavo narsusis riteris Boucicaut24. Prie Kauno su jais susijungė, be Žemai- 23 Strijkovskis apsirinka nurodydamas, esą Lankasteris, Anglijos karaliaus Henriko sūnus, su didžiulėmis anglų, škotų bei prancūzų ir 1.

t-002vidutinis

Prancūzai, vadovaujami Boucicaut'o, per kautynes pridarė nemažai žalos apgultiesiems.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

— • — 125 ## Puslapis 142 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS jo jie visa širdimi linko, nes jis buvo Birutės, jų žemietės, sūnus. Juo sunkiau buvo įveikiami lenkai, juo kautynės darėsi žiauresnės; įkiršinti prancūzų atkaklumo, kurie su savo vadu Boucicaut'u nemažai buvo pridarę žalos apgultiesiems, pastarieji aniems su kartėliu iškalbėjo, kam, menko grobio ir tuščios garbės pasigviešę, iš tolimų kraštų atvyko lieti tokių pačių, kaip ir jie, krikščionių, kraujo. Pagaliau, nurodydami jiems patikimesnį kelią į tokios rūšies garbę, patarinėjo geriau vykti pas turkus, tuo laiku puldinėjusius Europą.

t-005vidutinis

1200 m. prancūzai ir Venecijos kariai užėmė Konstantinopolį, įsiveržę pro sieną, ant kurios buvo nupieštas angelas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Konstantinopolio miesto užėmimą 1200 viešpaties metais Konstantinopolio miestą, kuriam buvę išpranašauta, jog niekas kitas jo negalėsiąs užkariauti, tiktai angelas, užėmė prancūzai ir Venecijos kariai, įsiveržę pro sieną, ant kurios buvęs nupieštas angelas. Netikras angelo kvietimas ir apgavo miestiečius. Ir tapo ten Balduinas, Flandrijos grafas, imperatoriumi, ir valdė ten lotynai 57 metus (Ptol. 21,4; Mart. p. 387).

Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai