1390 m. žygyje prancūzams ir kitiems kariams vadovavo riteris Boucicaut.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135-136
119 ## Puslapis 136 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS lankininkų, kurie išsilaipino Gdansko uostė, vadovavo Derbio grafas Henrikas, vyresnysis Lankasterio kunigaikščio Jono sūnus, kuris vėliau kaip Henrikas IV paveldėjo Anglijos sostą23. Prancūzams ir kitiems kariams vadovavo narsusis riteris Boucicaut24. Prie Kauno su jais susijungė, be Žemai- 23 Strijkovskis apsirinka nurodydamas, esą Lankasteris, Anglijos karaliaus Henriko sūnus, su didžiulėmis anglų, škotų bei prancūzų ir 1.
Prancūzai, vadovaujami Boucicaut'o, per kautynes pridarė nemažai žalos apgultiesiems.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 141-142
— • — 125 ## Puslapis 142 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS jo jie visa širdimi linko, nes jis buvo Birutės, jų žemietės, sūnus. Juo sunkiau buvo įveikiami lenkai, juo kautynės darėsi žiauresnės; įkiršinti prancūzų atkaklumo, kurie su savo vadu Boucicaut'u nemažai buvo pridarę žalos apgultiesiems, pastarieji aniems su kartėliu iškalbėjo, kam, menko grobio ir tuščios garbės pasigviešę, iš tolimų kraštų atvyko lieti tokių pačių, kaip ir jie, krikščionių, kraujo. Pagaliau, nurodydami jiems patikimesnį kelią į tokios rūšies garbę, patarinėjo geriau vykti pas turkus, tuo laiku puldinėjusius Europą.
Prancūzai priėmė lenkų kvietimą į dvikovą ir kautynių vieta pasirinko Prahą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 142
Tos niautynės pagaliau baigėsi prancūzų iškvietimu kautis, jiems lenkai paaiškino, kad jeigu esą tikri riteriai ir norį parodyti narsą, nustatytas jų skaičius tepasirenka tam vietą. Prancūzai priėmė tą kvietimą į dvikovą: Prahą - kautynių vieta, o imperatorių Vaclovą abiejų tautų teisėju pasirinkę32. Taip įvairioms kautynėms ir ginčams besitęsiant praėjo penkios sunkios apsupties savaitės lenkų įgulai Aukštutinėje pilyje33.
Prancūzijos savanoriai atvyko į Prūsiją dalyvauti žygyje prieš pagonimis laikytus lietuvius.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135
Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susiskaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmingesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21. Kai rugpjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų papročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai lengvai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis.
1200 m. prancūzai ir Venecijos kariai užėmė Konstantinopolį, įsiveržę pro sieną, ant kurios buvo nupieštas angelas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 225
Apie Konstantinopolio miesto užėmimą 1200 viešpaties metais Konstantinopolio miestą, kuriam buvę išpranašauta, jog niekas kitas jo negalėsiąs užkariauti, tiktai angelas, užėmė prancūzai ir Venecijos kariai, įsiveržę pro sieną, ant kurios buvęs nupieštas angelas. Netikras angelo kvietimas ir apgavo miestiečius. Ir tapo ten Balduinas, Flandrijos grafas, imperatoriumi, ir valdė ten lotynai 57 metus (Ptol. 21,4; Mart. p. 387).