1390 m. žygyje prancūzams ir kitiems kariams vadovavo riteris Boucicaut.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135-136
119\n\n## Puslapis 136\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\nlankininkų, kurie išsilaipino Gdansko uostė, vadovavo Der\nbio grafas Henrikas, vyresnysis Lankasterio kunigaikščio Jo\nno sūnus, kuris vėliau kaip Henrikas IV paveldėjo Anglijos \nsostą23. Prancūzams ir kitiems kariams vadovavo narsusis \nriteris Boucicaut24. Prie Kauno su jais susijungė, be Žemai-\n23\nStrijkovskis apsirinka nurody\ndamas, esą Lankasteris, Anglijos ka\nraliaus Henriko sūnus, su didžiulė\nmis anglų, škotų bei prancūzų ir 1.
Prancūzai, vadovaujami Boucicaut'o, per kautynes pridarė nemažai žalos apgultiesiems.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 141-142
— • — 125 ## Puslapis 142 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS jo jie visa širdimi linko, nes jis buvo Birutės, jų žemietės, sū nus. Juo sunkiau buvo įveikiami lenkai, juo kautynės darėsi žiauresnės; įkiršinti prancūzų atkaklumo, kurie su savo va du Boucicaut'u nemažai buvo pridarę žalos apgultiesiems, pastarieji aniems su kartėliu iškalbėjo, kam, menko grobio ir tuščios garbės pasigviešę, iš tolimų kraštų atvyko lieti tokių pačių, kaip ir jie, krikščionių, kraujo. Pagaliau, nurodydami jiems patikimesnį kelią į tokios rūšies garbę, patarinėjo ge riau vykti pas turkus, tuo laiku puldinėjusius Europą.
Prancūzai priėmė lenkų kvietimą į dvikovą ir kautynių vieta pasirinko Prahą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 142
Tos niautynės pagaliau baigėsi prancūzų iškvietimu kautis, jiems lenkai paaiškino, kad jeigu esą tikri riteriai ir norį parodyti narsą, nustatytas jų skaičius tepasirenka tam vietą. Prancū zai priėmė tą kvietimą į dvikovą: Prahą - kautynių vieta, o imperatorių Vaclovą abiejų tautų teisėju pasirinkę32. Taip įvairioms kautynėms ir ginčams besitęsiant praėjo penkios sunkios apsupties savaitės lenkų įgulai Aukštuti nėje pilyje33.
Prancūzijos savanoriai atvyko į Prūsiją dalyvauti žygyje prieš pagonimis laikytus lietuvius.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135
Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susi skaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmin gesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21. Kai rug pjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy ko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa pročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng vai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis.
1200 m. prancūzai ir Venecijos kariai užėmė Konstantinopolį, įsiveržę pro sieną, ant kurios buvo nupieštas angelas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 225
Apie Konstantinopolio miesto užėmimą 1200 viešpaties metais Konstantinopolio miestą, kuriam buvę išpranašauta, jog niekas kitas jo negalėsiąs užkariauti, tiktai angelas, užėmė prancūzai ir Venecijos kariai, įsiveržę pro sieną, ant kurios buvęs nupieštas angelas. Netikras angelo kvietimas ir apgavo miestiečius. Ir tapo ten Balduinas, Flandrijos grafas, imperatoriumi, ir valdė ten lotynai 57 metus (Ptol. 21,4; Mart. p. 387).