Grupė

Pagudėnai

19 teiginių33 įrašai36 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Pagudėnai – viena iš vienuolikos prūsų grupių, paminėtų Petro Dusburgiečio. Pagudėnai gyveno Pagudėje (vok. Pogesanien; lot. Pogesania) – nedidelėje teritorijoje tarp Elbingo (Elbląg) ir Pasargės upių. Dabar tai Lenkijos Varmijos Mozūrų vaivadija. Pagudėnus kaip ir kitus prūsus užkariavo Vokiečių ordinas, ir jie suvokietėjo ar sulenkėjo. Senoji prūsų kalba išnyko apie XVII a.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Pagudėnai – prūsų žemėje gyvenusi bendruomenė, įsikūrusi į šiaurės rytus nuo Pamedės, kurios vakarinė riba siekė Elbingo apylinkes, o rytinė – Alnos upę. 1237 m. į Pagudės žemę atvykęs magistras su broliais ir maldininkais pradėjo karo žygį bei pastatė Elbingo pilį prie Elbingo upės žiočių, Gėlo vandens marių pakraštyje. Pagudėnai aktyviai priešinosi: 1273 m. jų kariuomenė pasislėpė miške prie Elbingo ir iš pasalos atkirto miestiečiams kelią į miestą. Kito susirėmimo metu jie prie Kristburgo užpuolė tikinčiųjų pamedėnų pilaitę, į ją įsiveržė ir ją sugriovė. 1274 m. pagudėnai kartu su varmiais, notangais, bartais ir sembais grįžo į Bažnyčios visuotinybę bei davė įkaitų, o ankstesniu pasipriešinimo laikotarpiu savo kariuomenės vadu ir vyresniuoju buvo išsirinkę Auktumą.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Pagudėnų (Pogesania) teritorija baltų genčių žemėlapyje apie 1200 m.

1200 · Žiūrėti galerijoje

Jo patarti ir paskatinti, visi, išskyrus ištikimuosius pamedėnus, susimokė dar kartą atsimesti nuo krikščionybės. Tačiau niekas nedrįso viešai broliams priešintis, išskyrus pagudėnus476, kurie ginkluoti užpuolė Elbingo komtūrą ir Helvigą iš Goldbacho, Kristburgo komtūrą477, bei jų padėjėjus ir juos išsivarė į nelaisvę.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) · c-204537

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Struktūra	Pagudėnai savo kariuomenės vadu ir vyresniuoju išsirinko Auktumą.	Prūsams vėl atkritus nuo tikėjimo; taip pasakoja Petras Dusburgietis.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
VeiklaŠaltinių nesutarimas	Pagudėnai pradėjo karą, užpuolė pilaitę prie Kristburgo, į ją įsiveržė ir ją sugriovė. Pagudėnai paslėpė sutelktą kariuomenę miške prie Elbingo ir iš pasalos atkirto miestiečiams kelią į miestą. Pagudėnai ginkluoti užpuolė Elbingo ir Kristburgo komtūrus bei jų padėjėjus ir išsivarė juos į nelaisvę. Pagudėnai įtikinėjo krikščionis atiduoti pilį ir pasiduoti, grasindami visus išžudyti ir sunaikinti. Pagudėnai kartu su sūduviais ir kitomis Prūsijos gentimis nusiaubė Pagudę bei Pamedę, išžudė ten rastus krikščionis, o moteris ir vaikus išsivarė į nelaisvę.	Pasak Petro Dusburgiečio, vienos pilaitės užkariavimo metu. 1273 m.; taip aprašoma Petro Dusburgiečio kronikoje. Per dar vieną atsimesti nuo krikščionybės paskatintą sukilimą; autoriaus pasakojime pagudėnai išskiriami kaip viešai pasipriešinę broliais vadinamiems kryžiuočiams. Rengdamiesi antrą kartą pakilti į kovą; taip teigia Petras Dusburgietis. Antrosios atskalūnybės pradžioje; pasakojama Petro Dusburgiečio kronikoje.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
TikslaiŠaltinių nesutarimas	Pagudėnai siekė vėl pradėti karą. Pagudėnai sugrįžo į tikėjimą, davė broliams įkaitų ir iš naujo pasidavė.	Prieš užpuolimą prie Kristburgo; taip jų siekį suformuluoja Petras Dusburgietis. Po aprašytų konfliktų; tai Petro Dusburgiečio pasakojimas apie pagudėnų ir kitų prūsų genčių veiksmus.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002aukstas

Magistras ir broliai užkariavo pagudėnų rankose buvusią Heilsbergo pilį, dalį žmonių paėmė į nelaisvę, o kitus išžudė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Magistras ir broliai, sujaudinti šio liūdno įvykio, pasiryžo atkeršyti už nužudytuosius, subūrė visas savo karines jėgas ir, įsibrovę į Pagudės žemę, skersai ir išilgai ją nusiaubė, plėsdami ir degindami, žudydami vyrus, o moteris bei vaikus išsivarydami į nelaisvę. Be to, užkariavo Heilsbergo pilį, kuri tuo metu buvo pagudėnų rankose, vienus žmones išsivarydami į nelaisvę, o kitus išžudydami, ir nuo to laiko Prūsijos žemėje įsiviešpatavo taika. 172 (167).

t-004aukstas

Pagudėnai prie Kristburgo užpuolė tikinčiųjų pamedėnų pilaitę, į ją įsiveržė ir ją sugriovė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie vienos pilaitės užkariavimą Susibūrę pagudėnai vėl įsigeidė pradėti karą; patraukę prie Kristburgo, jie smarkiai užpuolė vieną pilaitę, esančią netoliese, kurioje gyveno tikintieji pamedėnai, galop į ją įsibrovė ir, pagavę bei išžudę visus žmones, išskyrus tuos, kurie suskubo pasprukti į Kristburgo pilį, iš pagrindų sugriovė šią pilaitę417. 143 (138).

t-006aukstas

Antrosios atskalūnybės metais keli Pagudės kilmingieji paliko tėvonijas, atvyko į Elbingą ir prisidėjo prie brolių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Elbingo brolių bei miestiečių kovas antrosios atskalūnybės metais ir apie kai kuriuos tikinčiuosius pagudėnus, prisidėjusius prie brolių Kai antrosios atskalūnybės metais stiprėjo krikščionių persekiojimas, kurie ne kurie Pagudės kilmingieji, tiesa, vos keli, nepamiršę geradarybių, patirtų iš magistro ir brolių, paliko tėvonijas449, atvyko su visais savo namais ir šeimyna į Elbingą ir ištikimai susidėjo su broliais. 169 (164).

t-008aukstas

Prūsams vėl atkritus nuo tikėjimo, pagudėnai savo kariuomenės vadu ir vyresniuoju išsirinko Auktumą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

[dienos) išvakarėse, prūsai, matydami, jog broliai šiame mūšyje prarado daug jėgų, netekę brolių, ginklanešių, žirgų, ginklų ir visa kita, kas reikalinga karui, patyrę daug sunkių nelaimių ir aitrių nuoskaudų, vėl atkrito nuo tikėjimo ir tikinčiųjų, sugrįžo prie pirmykščių paklydimų, o savo kariuomenės vadais bei vyresniaisiais sembai išsirinko Glandą357, notangai — Herkų Mantą358, varmiai — Glapą359, pagudėnai — Auktumą360, bartai — Divaną361. 90 (85).

t-015aukstas

Antrosios atskalūnybės pradžioje pagudėnai su sūduviais ir kitomis Prūsijos gentimis nusiaubė Pagudę bei Pamedę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Veklico pilies ir vienos pilaitės sugriovimą Pagudėnai, kartu su sūduviais bei kitomis Prūsijos gentimis subūrę stiprią kariuomenę, antrosios atskalūnybės pradžioje skersai išilgai išnaršė Pagudę bei Pamedę ir išžudė visus krikščionis, kuriuos ten surado, o moteris bei vaikus išsivarė į nelaisvę. Paskui patraukė į priekį ir užpuolė Elbingo pilį taip įtūžę, kad tikriausiai būtų paėmę papilį, jeigu vienas [karys], vardu Virtelis450, nebūtų ietimi pervėręs jų vado.

t-016aukstas

Pagudėnas Linkas su bartų vadu Divanu ir didele kariuomene įsibrovė į Kulmo žemę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie dvylikos brolių ir penkių šimtų vyrų žūtį, apie Kristburgo miesto, pamedėnų pilaitės ir brolių papilio sunaikinimą bei daugybės krikščionių žūtį Divanas, pravarde Klokinis418, bartų vadas, ir pagudėnas Linkas su didele kariuomene įsibrovė į Kulmo žemę; kai dėl šios kariuomenės triukšmo Kristburgo broliai bei kiti susibūrė Kulmo žemėje, pagudėnai, laikydamiesi ankstesnio Divano įsakymo, su stipria raitelių bei pėstininkų kariuomene patraukė prie pilies, vardu Traupeinas419, buvusios tarp Kristburgo ir Marienburgo420; jos apgulai paliko čia pėstininkus ir jų vadu paskyrė kažkokį Kaltį, o raiteliai nužygiavo ligi valsčiaus, vardu Aliamas421, kuriame dabar 416 Ditrichas iš Rodės Kristburgo komtūru buvo 1262—1265 m.

t-001vidutinis

1237 m. magistras su broliais ir maldininkais atvyko į Pagudės žemę kariauti su pagudėnais ir pastatė Elbingo pilį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie karą su pagudėnais ir Elbingo pilies pastatymą Iš dievo malonės pavergę pamedėnus, magistras bei broliai ryžosi užgriūti karo audra pagudėnus. Dėl to magistras su broliais ir maldininkais, kuriuos buvo palikęs Meiseno markgrafas, atvyko, pirmiausia išsiuntęs laivus su viskuo, kas būtina statybai, 1237 viešpaties įsikūnijimo metais į Pagudės žemę, į tą salą, kuri, pasak kai kurių, esanti Elbingo upės viduryje, toje vietoje, kur Elbingas įteka į Gėlo vandens marias, ir ten pastatė pilį, kurią pavadino nuo upės vardo Elbingu. Kiti pasakoja, kad ši pilis neilgai trukus buvusi netikėlių sunaikinta, tada ją perkėlė į tą vietą, kur ir dabar yra, o aplinkui išaugo miestas242.

Visi teiginiai ir įrodymai (19 teiginiai, 33 įrašai)

Struktūruoti ryšiai