Grupė

Maskvėnai

5 teiginiai4 įrašai33 ryšiai

Maskvėnai – šaltiniuose minima žmonių grupė, apibūdinama per jos santykį su maistu ir prieskoniais. Mykolo Lietuvio pasakojime teigiama, kad jie labai vengė įvairių prieskonių ir per velykines puotas tenkinosi neišvalyta druska, garstyčiomis, česnakais bei svogūnais. Kitas pasakojimas maskvėnus sieja su karaliaus puotomis Krokuvoje, kur česnakai ir svogūnai esą buvę didžiausias jų skanumynas. Politiniame kontekste Augustas laiškais siekė sutaikyti švedus ir maskvėnus, nes Švedijos valdovas baiminosi iš Maskvos galinčios kilti grėsmės.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
VeiklaŠaltinių nesutarimas	Per derybas nenorėjo grąžinti nei Smolensko žemės, nei nė vieno iš Lietuvos atimto kaimo. Atidėjo derybas su Lukošiumi Garaburda ir Jonu Vilčeku, laukdami didesnius įgaliojimus turinčių pasiuntinių. Kojelavičius, remdamasis metraštininkais, rašo, kad karaliaus puotose jų didžiausias skanumynas buvę česnakai ir svogūnai; pats autorius abejoja, ar metraštininkai rašė juokais, ar iš tikrųjų. Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei maskvėnus, nes švedų valdovas būgštavo dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti audros. Labai vengė įvairių prieskonių ir per velykines puotas tenkinosi neišvalyta druska, garstyčiomis, česnakais bei svogūnais.	Albertas Vijūkas-Kojelavičius, „Lietuvos istorija“ (1989 m.); aprašoma konkrečių derybų eiga. Priskiriama Kojelavičiaus pasakojamai istorinei situacijai; pateiktas šaltinis šį teiginį tiesiogiai patvirtina tik iš dalies. Krokuvoje, karaliaus surengtų vaišių kontekste; priskiriama metraštininkų pasakojimui, ne pateikėjo besąlyginiam teiginiui. Istorinis karo sąjungos ir švedų valdovo atsisakymo kontekstas. Mykolo Lietuvio pasakojimas, kaip jį perteikia šaltinis; aprašomi maskvėnų mitybos įpročiai.	Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) Lituanistika-53374-Bajoru-virtuve

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Maskvėnai per derybas nenorėjo grąžinti nei Smolensko žemės, nei nė vieno iš Lietuvos atimto kaimo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kadangi Maskvos didikai atkirto, kad negali būti nė kalbos apie šitokias sąlygas, pradėta derėtis dėl kitokių taikos formulių. Vis dėlto ir šie legatai tiek pat tepešė, kiek ir ankstesnės pasiuntinybės, kadangi maskvėnai nenorėjo grąžinti ne tik Smolensko žemės, bet ir nė vieno kaimo, atimto iš Lietuvos; po ilgų kivirčų pasiuntiniams nebeliko nieko kito, kaip, nesusitarus dėl taikos, išvykti iš Maskvos. Visai atsitiktinai kažkam užsiminus, kad būtų galima sudaryti dešimčiai metų paliaubas, kurių metu lietuviai bei maskvėnai netrukdomi valdytų kraštą, kurį turėjo paliaubų pradžioje, nesvarbu, ar teisėtai, ar neteisėtai įsigytą, abi šalys susitarė dėl penkerių metų paliaubų ir Smolensko žemės sienos.

t-002vidutinis

Maskvėnai atidėjo derybas su Lukošiumi Garaburda ir Jonu Vilčeku, laukdami didesnius įgaliojimus turinčių pasiuntinių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kadangi Maskvos didikai atkirto, kad negali būti nė kalbos apie šitokias sąlygas, pradėta derėtis dėl kitokių taikos formulių. Vis dėlto ir šie legatai tiek pat tepešė, kiek ir ankstesnės pasiuntinybės, kadangi maskvėnai nenorėjo grąžinti ne tik Smolensko žemės, bet ir nė vieno kaimo, atimto iš Lietuvos; po ilgų kivirčų pasiuntiniams nebeliko nieko kito, kaip, nesusitarus dėl taikos, išvykti iš Maskvos. Visai atsitiktinai kažkam užsiminus, kad būtų galima sudaryti dešimčiai metų paliaubas, kurių metu lietuviai bei maskvėnai netrukdomi valdytų kraštą, kurį turėjo paliaubų pradžioje, nesvarbu, ar teisėtai, ar neteisėtai įsigytą, abi šalys susitarė dėl penkerių metų paliaubų ir Smolensko žemės sienos.

t-003vidutinis

Kojelavičius, remdamasis metraštininkais, rašo, kad maskvėnams karaliaus puotose didžiausias skanumynas buvę česnakai ir svogūnai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

K r o k u v o je Leidęsi į Krokuvą, ten jie ir užbaigė savo pasiuntinybės reikalus, tačiau atsisakė dalyvauti karaliaus surengtose vaišėse, nenorėdami čia varžytis dėl garbingesnės vietos užstalėje su popiežiaus, imperatoriaus bei vengrų karaliaus pasiuntiniais. Mat ir sugrubusioms širdims nėra svetimas garbės jausmas, tiesa, savotiškas ir perdėtas, nes, nežinodami, kas dera, jie vienur bei kitur griebėsi ir to, kas nieku būdu nedera. Gal juokais, gal iš rimtųjų metraštininkai šitaip parašė, to aš nežinau, bet suradau jų knygose, jog didžiausias maskvėnams skanumynas karaliaus puotose buvę česnakai bei svogūnai, kurių jie paprastai tiek daug suvalgydavę, kad, sako, Krokuvoje pritrūkę šių daržovių.

t-004vidutinis

Kadangi švedų valdovas atsisakė siūlomos sąjungos, būgštaudamas dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti aud ros, Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei maskvėnus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Karalius, nutaręs ginklu atsikeršyti už skriaudas, pakvietė į karo sąjungininkus Švedijos karalių. Kadangi švedų valdovas atsisakė siūlomos sąjungos, būgštaudamas dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti audros, Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei maskvėnus. Po ilgų ir karštų ginčų tais pačiais metais leista karalienei Bonai, negailėjuK a ra lic n ė B ona iššiai dovanų Lenkijos didiv y k s ta į Ita liją kams, išvykti į Italiją su visomis brangenybėmis ir visais valdovės turtais.

t-005vidutinis

Mykolo Lietuvio pasakojime maskvėnai labai vengė įvairių prieskonių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje

Apie gausiais bei įvairiais prieskoniais pasižyminčią bajorišką virtuvę pasakojo ir Mykolas Lietuvis, stebėdamasis, kad lietuviai maitinasi prabangiais iš tolimų kraštų atvežtais valgiais, o maskvėnai visokių prieskonių labai vengia ir net per velykines puotas tenkinasi tik neišvalyta druska, garstyčiomis, česnakais bei svogūnais132.

Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai