Asmuo

Žygimantas Senasis

Lenkijos karalius, XVI a.

45 teiginiai48 įrašai23 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Žygimantas Senasis (lenk. Zygmunt I Stary; 1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – Jogailaičių dinastijos LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506–1548).

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Žygimantas Senasis buvo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, valdęs XVI amžiaus pirmojoje pusėje. 1507 m. Melnike jis patvirtino Vytauto 1388 m. privilegiją Trakų žydams, taip pratęsdamas ankstesnį teisinį susitarimą. Rūpindamasis Vilniumi, 1522 m. sugrąžino miesto sargybą ir policiją magistratui, o 1536 m. rugsėjo 9 d. įsakė paskelbti naujus miesto įstatymus, aiškiau apibrėžusius magistrato paskirtį. Miesto aprūpinimui vandeniu jis atidavė šaltinį už Subačiaus vartų; 1535 m., būdamas Vilniuje, pats vyko patikrinti, ar versmė yra karaliaus žemėje. Jo valdžia palietė ir karo finansus: 1514 m. už 10 000 auksinų paskolą Abraomui Jezofavičiui buvo įkeista Kauno pilis su Rumšiškių valsčiumi, o 1544 m. Brastos seime Lietuvos valdžia perduota sūnui Žygimantui Augustui.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Žygimantas Senasis. Vėlesnis istorinis atvaizdas, 1768–1771 m.1768–1771 m. · Žiūrėti galerijoje
AugustasElena (vyskupas, XV–XVI a.)Jonas HozijusŽygimanto Senojo ir Bonos SforcosvedybosBajoraiKarališkasis malūnas VilniujeLenkijaLietuvaMazovijaMerkysTrakaiVilniaus tiltas per VilijąVilniusKaraliaus Žygimanto Senojo knygosVilniaus pilyjeŽygimantas Senasis

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
BūdasŠaltinių nesutarimas
  • Michał Balińskis apibūdino Žygimantą Senąjį kaip visuomet apsvarstantį savo veiksmus monarchą.
  • Michał Balińskis apibūdino Žygimantą Senąjį kaip apdovanotą proto ir charakterio privalumais bei tvirtai siekiantį įvesti tvarką.
  • Michał Balińskis pavadino Žygimantą Senąjį teisinguoju ir nurodė, kad jis nedarė pavaldiniams išimčių, rūščiai baudė valdžios ribas peržengusius miesto valdininkus bei atkakliai tramdė bajorų piktnaudžiavimą.
  • Aprašant jo sprendimą dėl Abraomo Kulviečio 1542 m.; autoriaus vertinimas.
  • Aprašant Lietuvos valdymo perėmimą; autoriaus vertinimas.
  • Vilniuje, aprašant valdovo veiksmus miesto administravimo ir gyventojų saugumo srityje; autoriaus vertinimas.
Gebėjimai
  • Šaltinyje Žygimantas Senasis apibūdinamas kaip pats gavęs gerą išsilavinimą.
  • Michał Balińskio pasakojimas apie karaliaus santykį su mokslais; laikotarpis nenurodytas.
Pažiūros
  • Žygimantas Senasis mėgo mokslus ir rėmė tai, kas galėjo prisidėti prie jų augimo.
  • Michał Balińskio aprašymas apie karaliaus požiūrį į mokslus; autoriaus pateiktas vertinimas.
Bendravimas
  • Žygimantas Senasis rašė Varmės kanauninkui Andriui Kopernikui.
  • 1514 m.; bendravimo faktas, šaltinyje pateiktas laiško antraštėje.
Pareigos ir vaidmuo
  • Dokumente Žygimantas Senasis įvardytas Lenkijos karaliumi ir didžiuoju Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos bei Žemaitijos kunigaikščiu.
  • Dokumento formuluotė; laikotarpis šioje ištraukoje nenurodytas.
Istorinė reikšmė
  • Michał Balińskis teigė, kad reikšmingiausi Vilniaus miesto gerovei ir ištekliams skirti statiniai atsirado Žygimantui Senajam sėkmingai ir sumaniai valdant kraštą.
  • Aprašant Vilniaus raidą Žygimanto Senojo valdymo metu; autoriaus istorinis vertinimas.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-024aukstas

1536 m. rugsėjo 9 d. Vilniuje Žygimantas Senasis įsakė paskelbti naujus miesto įstatymus.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administracijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. 1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pritariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus. Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šio išmintingo karaliaus nuopelnas - vietinio Lietuvos ūkio pradmenys bei tvarka jos sostinėje. Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administracijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. 1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pritariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus.
t-004aukstas

Žygimantas Senasis perėmė Lietuvos valdymą ir siekė įvesti tvarką.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Bet Lietuvos valdymą perėmė karalius — • — 257 ## Puslapis 274 258 ## Puslapis 275 IV KNYGA Žygimantas Senasis, apdovanotas proto ir charakterio privalumais ir tvirtai siekiantis įvesti tvarką.
t-012aukstas

Žygimantas Senasis dokumente vadintas Lenkijos karaliumi ir didžiuoju Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos bei Žemaitijos kunigaikščiu.

Įrodymai (1)
t-017aukstas

1544 m. Brastos seime Žygimantas Senasis dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tame pačiame seime Lietuvos deputatai sutiko Žygimantą Augustą pripažinti karaliumi po tėvo mirties. Bet Žygimantas, metų naštos prislėgtas, dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią (1544 m.) Brastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindiniu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų bajorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio suklestėjimo viršūnės.
t-022aukstas

Žygimantas Senasis perėmė Lietuvos valdymą ir, anot autoriaus, tvirtai siekė įvesti tvarką.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Bet Lietuvos valdymą perėmė karalius — • — 257 ## Puslapis 274 258 ## Puslapis 275 IV KNYGA Žygimantas Senasis, apdovanotas proto ir charakterio privalumais ir tvirtai siekiantis įvesti tvarką.
t-009vidutinis

Žygimantas Senasis baudė miesto valdininkus už valdžios ribų peržengimą ir tramdė bajorų piktnaudžiavimą Vilniuje.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Buvo laikomasi deramų abipusių tarpusavio santykių tarp miesto tarnautojų ir miestiečių. Teisingasis Žygimantas, nedarydamas savo pavaldiniams jokių išimčių, rūsčiai baudė miesto valdininkus, jeigu šie peržengdavo jiems suteiktos valdžios ribas3, taip pat kuo atkakliausiai tramdė bajorus, kad nebandytų piktnaudžiauti mieste. Kad Vilniaus gyventojai būtų saugesni ir jų daugėtų, jis griežtai uždraudė bajorams iškelti iš miesto tuos pavaldinius, kurie buvo ten ramiai pragyvenę šešerius metus4.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Teisingasis Žygimantas, nedarydamas savo pavaldiniams jokių išimčių, rūsčiai baudė miesto valdininkus, jeigu šie peržengdavo jiems suteiktos valdžios ribas3, taip pat kuo atkakliausiai tramdė bajorus, kad nebandytų piktnaudžiauti mieste. Kad Vilniaus gyventojai būtų saugesni ir jų daugėtų, jis griežtai uždraudė bajorams iškelti iš miesto tuos pavaldinius, kurie buvo ten ramiai pragyvenę šešerius metus4. Jis nepamiršo ir miesto pajamų, pajamos augo ir buvo geriau tvarkomos.
t-025vidutinis

Žygimantas Senasis rėmė mokslus ir Vilniaus pilyje saugojo knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų kalbomis.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Karalius Žygimantas mylėjo mokslus, pats gavęs gerą išsilavinimą, rėmė visa tai, kas tik galėjo prisidėti prie jų augimo. Savo sukauptas knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų kalbomis saugojo Vilniaus pilyje25. Viešųjų mokyklų, ano laigarbingam Vilniaus magistratui už šimtą kapų grašių, - yra miesto archyve.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Suklestėjus prekybai, sukruto ir iki tol apverktinoje padėtyje Vilniuje buvę amatai, o išaugęs pasiturinčiųjų skaičius byloja apie miesto išteklius ir krašto turtingumą, be kita ko, visi amatų srities pasiekimai aniems laikams dažniausiai buvo neblogi24. Karalius Žygimantas mylėjo mokslus, pats gavęs gerą išsilavinimą, rėmė visa tai, kas tik galėjo prisidėti prie jų augimo. Savo sukauptas knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų kalbomis saugojo Vilniaus pilyje25.
Visi teiginiai ir įrodymai (45 teiginiai, 48 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

turėjo sūnų:
rėmė:
buvo priešas:
valdė:
gyveno:
keliavo į:
Paskyrė Jonas Hozijų ←:
Žygimantas Senasis buvo valdovas:
Žygimantas Senasis valdė:
Žygimantas Senasis keliavo į:
Žygimantas Senasis paskyrė:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—2929
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—99
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—11
Didieji medžiokliai Radvilos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: pareigūnai ir geriausi valdovo draugai—11
Iš LDK gyventojų aprangos istorijos: XVI–XVIII a.—11
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—11
Lietuvių tautos istorija, t. 3—11
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija—11
Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje—11
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.—01
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.—01
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija—01