1346 m. balandį įsiveržę į Livoniją lietuviai sunaikino Mežuotnės pilį, nukovė komtūrą su keliais kitais broliais. Daug ordino brolių žuvo, tarp jų Gdansko komtūras, Sembos vyskupo teisėjas. „[1348 m. Ordino] maršalas brolis Zygfridas iš Da[he]nfeldo ir didysis komtūras brolis Vinrichas iš Kniprodės dalyvavo mūšyje prie Strėvos, narsiai kaudamiesi.
Grįždamas iš šito žygio, Kryžiuočių Ordinas 1383 metų spalių mėn. 21 d. Tapiau miestelyje Vytautą be jokių iškilmių pakrikštijo. Tai įvyko tuo pačiu laiku, kai Trakuose palikusi jų įgula be vilties kovojo su gausiu priešu. Krikšte Vytautui buvo duotas Vigando vardas. Tuo pat vardu buvo ir jo krikštatėvis, Ragainės komtūras.
Strėvos mūšį. „[1348 m. Ordino] maršalas brolis Zygfridas iš Da[he]nfeldo ir didysis komtūras brolis Vinrichas iš Kniprodės dalyvavo mūšyje prie Strėvos, narsiai kaudamiesi.
Tąkart Vinrichas, vasario pradžioje kirtęs Lietuvos sieną su didele govėda baronų ir riterių iš Prancūzijos bei Vokietijos, sutelktų stoti po kryžiaus ženklu, turėjo skubinai trauktis atgal į Prūsiją dėl staigaus atodrėkio ir upių polaidžio. Ordino maršalas Gotfridas Lindenas, įsibrovęs su daugybe komtūrų ir savanorių, sudegino Trakų paviete Semeliškes ir pašėlusiai veržėsi iki Vilniaus tvirtovių, tik nepavykus staiga užimti gerai ginamo miesto, grįžo atgalios plėšti aplinkinių žemių23. Vis dėlto Algirdo valdymo pabaigoje Vilnius neišvengė seniai jam grėsusio pavojaus.
1327 viešpaties metais brolis Hermanas, Elbingo komtūras bei didysis Ordino špitolininkas, netoli Zalfeldo miesto pastatė jau minėtą miestą, vardu Morungenas600, gavusį vardą nuo ežero, kurio pakrantėje jis ir buvęs įkurdintas.