Vieta

Švedija

19 teiginių16 įrašų13 ryšių

Vikipedijos įžanga

Švedija (šved. Sverige, tariama [ˈsvæ̌rjɛ] (plačiau); oficialiai Švedijos Karalystė, šved. Konungariket Sverige) – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje. Vakaruose ribojasi su Norvegija, šiaurės rytuose – su Suomija, pietvakariuose Eresundo tiltu jungiasi su Danija. Pietuose ir rytuose Švedija prieina prie Baltijos jūros, pietvakariuose – prie Šiaurės jūros. Švedija yra didžiausia Šiaurės šalis ir trečia didžiausia Europos Sąjungoje. Švedijos sostinė yra Stokholmas, kuris taip pat yra ir didžiausias miestas šalyje su 1,3 milijono gyventojų. Antras pagal dydį miestas yra Geteborgas su 0,5 milijono gyventojų, trečias – Malmė.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Švedija – istorinis objektas, šaltiniuose siejamas su Lietuvos ir Lenkijos karais, diplomatija bei kultūros turto išvežimu. XVII a. Abiejų Tautų Respublika su Švedija kariavo du karus – 1600–1629 ir 1655–1660 m., o konfliktus komplikavo švedų kilmės Vazų dinastijos valdovų pretenzijos į Švedijos sostą. 1654–1667 m. Rusijos ir Švedijos invazija į Lietuvą ir Lenkiją buvo vadinama „tvanu“, o Šiaurės karo metu Rusija sutriuškino Karolio XII kariuomenę, užėmė Livoniją ir perėmė Baltijos pakrantės ruožą nuo Vyborgo iki Rygos. Diplomatiniai ryšiai matomi ir anksčiau: 1581 m. Steponas Batoras iš Vilniaus išsiuntė pasiuntinybę į Švediją per Lauryną Goslickį, o Vilniuje Suomijos kunigaikštis Jonas vedė Kotryną Jogailaitę. Karų laikotarpiu į Švediją buvo išvežta daug brangenybių, tarp jų – Stokholmo link gabenta akademijos biblioteka ir kiti kultūros turtai.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Karolis IXSteponas BatorasZigmantas VazaHanzos sąjungaKuršiaiTotoriaiLietuvaRygaVilniaus pilysVilniusŠvedija

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Paskirtis
  • Siekė viešpatauti Baltijos jūroje.
  • XVII a.; šaltinio autoriaus aprašymas apie Švedijos siekį ir dėl jo kilusius karo veiksmus.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002aukstas

1581 m. Steponas Batoras iš Vilniaus išsiuntė pasiuntinybę į Švediją per Lauryną Goslickį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Iš šio miesto 1579 metais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų Lopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Goslickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo totorių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą Ketlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius, su kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje, šis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugumu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisingai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nusipelniusius.
t-008aukstas

1581 metais iš Vilniaus buvo išsiųsta pasiuntinybė į Švediją per Lauryną Goslickį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Iš šio miesto 1579 metais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų Lopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Goslickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo totorių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą Ketlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius, su kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje, šis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugumu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisingai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nusipelniusius.
t-001vidutinis

1654–1667 m. Lietuvą ir Lenkiją ištiko Rusijos ir Švedijos invazija, vadinama „tvanu“.

Įrodymai (1)
t-003vidutinis

Lietuvos auksas buvo pasisavintas tik iš Švedijos ir Šveicarijos bankuose saugotų atsargų.

Įrodymai (1)
t-004vidutinis

Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos.

Įrodymai (1)
t-005vidutinis

Suomijos kunigaikštis Jonas, vėliau tapęs Švedijos karaliumi, Vilniuje vedė Kotryną Jogailaitę.

Įrodymai (1)
t-006vidutinis

Daugelis brangenybių buvo išvežta į Maskvą ir į Švediją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Daugelis brangenybių buvo išvežta į Maskvą ir į Švediją. Rusai iš Vilniaus į Maskvą išvežė net brangius ponų rūmų baldus, o švedai vežėsi į Stokholmą net akademijos biblioteką ir daugybę kitų kultūros turtų. Biblioteka pakeliui iš jų buvo atimta ir grąžinta, bet vis dėlto daug kas buvo išvežta, o kai kas tenai tebėra dar ir šiandien.
Visi teiginiai ir įrodymai (19 teiginiai, 16 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

turėjo valdovą:
buvo siuntimo vieta:
buvo kelionės vieta:
buvo žygio kryptis:
turėjo priklausinį:
Karolis IX buvo valdovas ←:
Zigmantas Vaza keliavo į ←:
Kuršiai surengė žygį į ←:

Šaltinių sąrašas