Šv. Jono bažnyčia Vilniuje yra gotikos bruožų išlaikiusi miesto bažnyčia. Jos architektūroje matyti aštrialankiai langai, galingi kontraforsai ir halės tipo trijų vienodo aukščio navų erdvė, suskaidyta aukštais aštuoniasieniais pilioriais. 1571 m. kovo 10 d. Žygimantas Augustas bažnyčią, jos turtą ir arkipresbiterio namus prijungė prie Jėzaus Draugijos kolegijos. Vėliau, 1668 m. gegužės 17 d., karaliaus raštu galutinai pripažinta jos priklausomybė vienuoliams jėzuitams. Bažnyčia tapo ir religinės polemikos scena: vyskupo Protasevičiaus įsakymu priešais ją viešai degintos surinktos disidentų knygos. Netoliese, priešais bažnyčią, stovėjo Goštautų vardu vadintas mūrinis namas, vėliau siejamas su Kardinalijos istorija.
Mes cituojame tik tuos, kuriuos matėme patys. 70 Detali Kardinalijos istorija yra tokia: kunigaikštis Jurgis Radvila, dar bū damas Vilniaus vyskupijos koadju torius, su broliu gavo palikimo mū rinį namą, Goštautų vardo, stovintį priešais Šv. Jono bažnyčią, visą mū rinį.
Šv. Jono bažnyčioje Vilniuje išlikę gotiniai bruožai apima aštrialankius langus, kontraforsus ir halės tipo trijų navų erdvę.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
Gal kiek ryškesni gotiniai bruožai yra išlikę tiktai šv. Jono bažnyčioje: iš oro ( 52 ) — aštrialankiai langai ir galingos sienų atramos (kontraforsai), viduje (12)—aiškiai išreikštas halės tipas: erdvė padalytą į tris vienodo aukščio navas aukštais, lieknais aštuoniasieniais pilioriais; pastarieji, nors buvo vėliau naujai apdirbinėjami, iš karto išduoda gotinį savo charakterį. Gi tobuliausiai halės tipas yra įsikūnijęs XVI amžiuje, būtent Bernardinų bažnyčioje, kurią tuojau pat išnagrinėsime.
Jų pastangos disputuoti su disidentais išties pelnė jiems vyskupo ir kapitulos prielankumą. Protasevičius šiam ordinui nupirko mūrinį namą netoli Švento Jono bažnyčios ir pritaikė jiems gyventi. Dar nupirko du sklypus priešais savo rūmus ir patvirtino nemažas fundacijas tolesnėms statyboms.
Mes cituojame tik tuos, kuriuos matėme patys. 70 Detali Kardinalijos istorija yra tokia: kunigaikštis Jurgis Radvila, dar būdamas Vilniaus vyskupijos koadjutorius, su broliu gavo palikimo mūrinį namą, Goštautų vardo, stovintį priešais Šv. Jono bažnyčią, visą mūrinį.
Jono brolijai priklausantiems, kurie buvo įpareigoti rūpintis bažnyčios reikmėmis, pastatais ir papuošimu, ad tenorem [pagal] sutartį, 1521 metų balandžio 9 dieną sudarytą Vilniaus miesto su tos bažnyčios arkipresbiterių Leonardu Rodijanu, o šviesiausiojo karaliaus Žygimanto Augusto patvirtintą. Tasai karalius 1571 metų kovo 10 dieną Šv. Jono bažnyčią atidavė kun. Valerijono Protasevičiaus, Vilniaus vyskupo, Akademijos kolegijos fundatoriaus instancijai su visu turtu ir arkipresbiterio namais pri- 172 ## Puslapis 189 Il KNYGA jungė prie Societatis JESU [Jėzaus Draugijos] kolegijos.
1386 m. Šv. Jono bažnyčią, pradėtą statyti Vladislovo Jogailos lėšomis ir užbaigtą Vytauto, pašventino Kijevo vyskupas Mykolas ir Plocko vyskupas Stanislovas.
Ross., vert. į apie tą pskoviečių pasiuntinybę, vylenk. k. V, 143, įdėjo šiuos Pskovo kusią pas Vytautą: Pskowicy poslasza metraštininko žodžius, kalbėdamas k Welikomu Kniaziu Jurta posadnika 155 ## Puslapis 172 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pačiais 1386 metais Šv. Jono bažnyčią, Vladislovo Jogailos lėšomis statyti pradėtą, Vytauto užbaigtą, per dideles iškilmes pašventino vyskupai: Kijevo - Mykolas ir Plocko Stanislovas82.
JONO BAŽNYČIĄ IR APIE TO PATIES VARDO KOLEGIJĄ, TAIP PAT APIE VISUS PADALINIUS IR PASTATUS, TĄ KOLEGIJĄ SUDARANČIUS; ISTORINIAI-TOPOGRAFINIAI DUOMENYS PAIMTI IŠ BUVUSIO VILNIAUS EDUKACINĖS KOMISIJOS ARCHYVO BYLŲ A) Apie Šv. Jono bažnyčios Vilniuje įkūrimą ir jos prijungimą prie Akademijos kolegijos Vladislovo Jogailos valdymo laikais lietuvių tautos atvertimui į šventąjį tikėjimą atminti Vilniuje 1386 m. įkurta Šv. Jono bažnyčia, o kunigaikščio Aleksandro Vytauto laikais Lietuvos Kunigaikštystės visuotinomis lėšomis 1426 m. pabaigta, pašventinta dviejų vyskupų - Plocko ir Kujavų, 1427 metų sausio 10-ą, kaip šitai žinoma iš tų pačių vyskupų duoto induito.
Jono bažnyčia, ir 1667 metų lapkričio 19 dieną Vilniaus magistrato neteisingos pretenzijos Šv. Jono bažnyčios atžvilgiu buvo išnagrinėtos, o 1668 metų gegužės 17 dieną karaliaus raštu galutinai patvarkyta ir Šv. Jono bažnyčios užtikrinta priklausomybė pripažinta vienuoliams jėzuitams.