Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
24 teiginiai25 įrašai19 ryšių
Marienburgas – istorinė kryžiuočių valdžios ir karinių veiksmų vieta, šaltiniuose minima kaip sostinė bei pilis. 1384 m. liepos 9 d. Vytautas sudegino Nemuno Marienburgą ir sunaikino dar dvi jam pavestas pilis. 1401 m. sausį čia apsilankė Žemaičių bajorų būrys: jie siekė patvirtinti savo luomines teises ir patys krikštijosi. Prieš Žalgirio mūšį Marienburge buvo pagaminti pagal žvalgų duomenis pritaikyti šturmo bokštai, o po kautynių ligos prie šios vietos smarkiai išretino Vytauto kariuomenę. 5000 vyrų įgulai sutelkus gynybą, liepos 25 d. atvykę Jogaila ir Vytautas tvirtovės nebeįstengė paimti.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
to meto Lietuvos branginamomis importo prekėmis. 1401 m. sausio mėnesį į patį Marienburgą nuvykęs Žemaičių bajorų būrys ne tik ieškojo patvirtinimo savo turimoms luominėms teisėms, bet ir patys krikštijosi.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Aplinka |
|
| |
| Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
1401 m. sausio mėnesį į patį Marienburgą nuvykęs Žemaičių bajorų būrys ne tik ieškojo patvirtinimo savo turimoms luominėms teisėms, bet ir patys krikštijosi.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
to meto Lietuvos branginamomis importo prekėmis. 1401 m. sausio mėnesį į patį Marienburgą nuvykęs Žemaičių bajorų būrys ne tik ieškojo patvirtinimo savo turimoms luominėms teisėms, bet ir patys krikštijosi.
Marienburge kryžiuočiai pagamino šturmo bokštus pagal žvalgų nustatytą puolamos pilies sienų aukštį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Žygiui ruoštasi visus metus. Gavus žvalgų duomenis, koks pilies sienų aukštis, kryžiuočių sostinėje Marienburge buvo pagaminti atitinkamo aukščio šturmo bokštai. Kartu Nemunu buvo plukdomos visos pagrindinės to meto puolimo mašinos.
1576 m. rugsėjo 23 d. iš Marienburgo rašytame laiške karalius pareiškė muitą nustatysiąs tik gavęs prie jo buvusios Senato tarybos sutikimą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS ## Puslapis 344 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms, rinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra du laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai ir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuojant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nustatyto muito mokesčio. Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, karalius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Senato tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai tvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu. Tačiau sutinkąs atidėti šio muito rinkimą iki būsimo seimo, įsakęs Lietuvos iždininkui įrašyti tik į sąrašus tai, kas priklausys nuo prekių, kad vėliau, po seimo sprendimo, būtų žinoma, ko galima reikalauti iš pirklių, o ko reikėtų atsisakyti.
Marienburgo pilis Nogato deš.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
500 Plg. D. III, 143. Marienburgo pilis Nogato deš. krante, kaip manyta, pradėta statyti 1272 m. ar 1274 m.
Henrikui von Plauenui Marienburge surinkus apie 5000 vyrų įgulą, liepos 25 d. atvykę Jogaila ir Vytautas tvirtovės nebeįstengė paimti.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kai Schwetzo komtūras Henrikas von Plauen į Marienburgą surinko apie 5000 vyrų įgulos, tik liepos 25 teatvykę pusbroliai tvirtovės jau nebeįstengė paimti. Buvo laikoma Vytauto svarbiu laimėjimu, kad jis su Livonijos ordinu atskirai padarytomis paliaubomis Livonijos kryžiuočius _sulaikė_ nuo dalyvavimo Žalgirio kautynėse.
1280 m. Santyro pilis buvo perkelta į naują vietą ir pavadinta Marienburgu, tai yra Šventosios Marijos pilimi.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
208 (203). Apie Marienburgo pilies pastatymą 1280 viešpaties metais Santyro pilis, pakeitus jos vardą bei vietą, buvo perkelta ten, kur dabar tebestovi, ir pavadinta Marienburgu, tai yra šventos Marijos pilimi, kurios šlovei bei garbei ji čia ir buvo perkelta500. 209 (204).
Vaidyla, turimomis žiniomis, kelis kartus slaptai keliavo į Marienburgą ir iš Vokiečių ordino magistro gavo sutikimą sudaryti naują sutartį.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Yra žinių, kad Vaidyla keletą kartų slaptai keliavęs į Marienburgą ir iš Vokiečių Ordino magistro gavęs sutikimą sudaryti naują sutartį. Norėdamas paslėpti nuo Kęstučio savo paskutinius sumanymus, Jogaila padarė Dovydiškiuose neva medžioklę^4 ).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.