Grupė

Vilniaus miestiečių luomas

36 teiginiai28 įrašai16 ryšių

Vilniaus miestiečių luomas buvo miesto gyventojų bendruomenė, kurios teisinė ir visuomeninė padėtis rėmėsi Magdeburgo teise, prekybinėmis laisvėmis ir dalyvavimu krašto reprezentacijoje. Šis luomas turėjo nustatytą vietą Lietuvos seimuose, todėl sostinės miestiečiai galėjo dalyvauti svarstant valstybės reikalus. 1506 m., totorių grėsmei priartėjus prie Vilniaus, miestiečiai, remiami vyskupo Vaitiekaus Taboro, apjuosė miestą mūro pylimu ir pakeitė medinius įtvirtinimus. 1564 m. Žygimantas Augustas atribojo Vilniaus miestiečius nuo Antrojo Statuto galios, suteikdamas jiems daugiau laisvės bylinėtis pagal Magdeburgo teisę. Ypač išskirtinis buvo jų politinis vaidmuo: 1569 m. liepos 1 d. Vilniaus pasiuntiniai Liublino seime kartu su kitais LDK delegatais pasirašė susivienijimo dekretą.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Jogaila (kunigaikštis, XIV–XV a.)Steponas BatorasVilniaus pranciškonų nužudymas apie1345 m.Pranciškonų ordinasVilniaus prastuomenėLietuvaMinskasNaugardukasVilniusPilininkasvietininkasVilniaus miestiečių luomas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
SudėtisŠaltinių nesutarimas
  • Vilniaus miestiečių sluoksnį sudarė iš Vokietijos atvykę amatininkai, Rusios ir Livonijos pirkliai; šaltinis juos apibūdina kaip turtingiausią Vilniaus gyventojų sluoksnį.
  • Iki Gedimino būsimo miesto užuomazgą sudarė palei Vilnią gyvenę lietuviai, Perkūną garbinę vaidilos ir jų svitos žmonės.
  • Michał Balińskio vertinimas apie Vilnių Algirdo laikais.
  • Šaltinio autoriaus rekonstrukcija apie Vilniaus miesto pradžią iki Gedimino.
StruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Vilniaus miestiečių luomui priklausė narystė suvažiavimuose, arba Lietuvos seimuose; luomas turėjo nustatytą vietą krašto reprezentacijose.
  • 1568 m. Gardino seimo privilegija miestiečiui, nepriekaištingai ėjusiam vaito, tarybos nario ar šuolininko pareigas Vilniaus magis­trate, su palikuonimis suteikė bajorų luomą ir teisę į pasaulietinius bei dvasinius rangus.
  • Šaltinis tai sieja su laikotarpiu, kai Vilnius buvo valdomas pagal vokiečių teisės normas ir buvo vienas svarbiausių prekybinių miestų.
  • Privilegija suteikta 1568 m. birželio 15 d. Gardino seime.
Tikslai
  • Vilniaus miestiečių luomas siekė daugiau laisvių, tačiau, autoriaus vertinimu, dėl politinių aplinkybių neturėjo progos ir palankaus meto jų įgyti.
  • Michał Balińskio vertinimas apie laikotarpį iki Lietuvos krikšto, sąjungos su Lenkija ir vėlesnių politinių permainų.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Vilniaus miestiečiai turėjo privilegiją laisvai prekiauti visoje Lietuvos valstybėje nemokėdami muito; dėl to lankėsi tolimose provincijose.
  • Vilniaus miestiečiai prekiavo ir be muito gabeno prekes Lietuvos žemėse, įskaitant Lucką, Kauną, Minską, Brestą, Naugarduką, Smolenską ir Podolę.
  • Vilniaus miestiečiai 1506 m., pabūgę totorių antpuolių ir remiami Vilniaus vyskupo Vaitiekaus Taboro, apjuosė visą miestą mūro pylimu.
  • Gaisro atveju kiekvienas miestietis privalėjo skubėti prie ugnies; miesto gynybai jis privalėjo turėti šarvus, muškietą ir ragotinę.
  • Vilniaus miestiečiai, labiau linkę palaikyti Jogailą negu Kęstutį, naktį sumušė Kęstučio įgulą ir perdavė Jogailai Žemutinę bei Aukštutinę pilis.
  • 1569 m. liepos 1 d. Liublino seime Vilniaus pasiuntiniai kartu su kitais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės delegatais pasirašė susivienijimo dekretą.
  • Vilniaus miestiečiai ir jų atstovai skundė vaitą dėl Magdeburgo teisės nesilaikymo ir miestiečių privilegijų pažeidimų.
  • Šaltinis tai nurodo Algirdo laikais.
  • Šaltinis nurodo Žygimanto rugsėjo 23 d. suteiktą prekybos laisvę.
  • Veiksmas siejamas su 1506 m. totorių antpuolių grėsme.
  • Šaltinyje aprašytos miestiečių pareigos miesto tvarkos ir gynybos sistemoje.
  • Šaltinio pasakojimas apie Jogailos ir Kęstučio konfliktą.
  • Šaltinis nurodo Vilniaus burmistrus Francą Dumiką, Teodorą Jackovičių ir raštininką Jeronimą Opachovskį.
  • Skundą reiškė Vilniaus burmistrai, tarybos nariai ir visi miestiečiai.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-004aukstas

Algirdo laikais Vilniaus miestiečiai gavo privilegiją laisvai prekiauti visoje Lietuvos valstybėje nemokėdami muito.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nepaisant tų smūgių, kuriuos patyrė Vilnius, prekyba, plitusi Lietuvoje Algirdo galios ir rūpesčio dėka, sostinę darė gyvą. Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, kuriuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. Vilniaus miestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti visoje Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradėjo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su krikščioniškąja kultūra26.
t-005aukstas

Vilniaus miestiečiai turėjo privilegiją laisvai prekiauti Lietuvos valstybėje nemokėdami muitų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nepaisant tų smūgių, kuriuos patyrė Vilnius, prekyba, plitusi Lietuvoje Algirdo galios ir rūpesčio dėka, sostinę darė gyvą. Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, kuriuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. Vilniaus miestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti visoje Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradėjo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su krikščioniškąja kultūra26.
t-006aukstas

Vilniaus pilininkas ir miestiečiai palaikė Jogailą prieš Kęstutį ir perdavė jam Žemutinę bei Aukštutinę pilis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

I KNYGA Vilniaus pilininkas, ir miestiečiai, labiau linkę palaikyti Jogailą negu jo dėdę, naktį staiga sumušę Kęstučio įgulą, abi pilis, Žemutinę ir Aukštutinę, atidavė į Jogailos rankas33. Tas Vilniaus gyventojų palankumas didžia dalimi nulėmė eigą kovos, kai Vytautas jau neįstengė pasipriešinti Jogailai: mat pralaimėjęs mūšį, praradęs netoli Vilniaus tūkstantį žmonių, turėjo slėptis Trakų pilyje34. Ir šią pilį Jogaila būtų lengvai užėmęs, jeigu Kęstutis su stipriais pulkais iš Žemaitijos į pagalbą sūnui pagaliau nebūtų atvykęs.
t-010aukstas

Vilniaus miestiečiai gaisro atveju privalėjo skubėti prie ugnies, o miesto gynybai turėti šarvus, muškietą ir ragotinę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

259 ## Puslapis 276 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS bei rūpestingos globos paminklas, rotušėje buvo apsaugotas nuo bet kokio pakenkimo2. Gaisro atveju kiekvienas miestietis privalėjo skubėti prie ugnies, o burmistrai - vadovauti gesinimui. Atrodo, kad kiekvienas jų miestui ginti privalėjo turėti šarvus, muškietą ir ragotinę, o miesto taryba - stebėti, kad bendromis lėšomis išlaikomos patrankos ir arkebuzos būtų gerai prižiūrimos.
t-016aukstas

Gaisro atveju kiekvienas Vilniaus miestietis privalėjo skubėti prie ugnies, o burmistrai turėjo vadovauti gesinimui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

259 ## Puslapis 276 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS bei rūpestingos globos paminklas, rotušėje buvo apsaugotas nuo bet kokio pakenkimo2. Gaisro atveju kiekvienas miestietis privalėjo skubėti prie ugnies, o burmistrai - vadovauti gesinimui. Atrodo, kad kiekvienas jų miestui ginti privalėjo turėti šarvus, muškietą ir ragotinę, o miesto taryba - stebėti, kad bendromis lėšomis išlaikomos patrankos ir arkebuzos būtų gerai prižiūrimos.
t-001vidutinis

Balińskio vertinimu, Lietuvos miestiečių luomas vėlavo kartu su civilizacijos raida ir formavosi tik XIV amžiuje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Lietuvos miestiečių luomo istorijoje šit kas pastebima: pirma, kad jis vėlavo, kaip ir bendra šalies civilizacijos raida, juk tai vyko tik XIV amžiuje. Antra, kad susikūrė iš trijų skirtingų bendruomenės klasių, tai yra: nelaisvųjų, dirbusių žemę, susispietusių apie pilį; svetimšalių kolonistų, kurie beveik visi buvo amatininkai; ir iš bajorų arba kunigaikščių tarnų, kurie už nuopelnus gaudavo namus ir sklypus su skirtingomis teisėmis į juos. Trečia, kad, išskyrus laikiną sėkmę valdant Žygimantui, nepaisant visų privilegijų, šis luomas niekados neįgijo nei didelių turtų, nei ypatingo svorio.
t-002vidutinis

Balińskis Vilniaus miestiečių luomą kildino iš nelaisvųjų, svetimšalių kolonistų ir bajorų arba kunigaikščių tarnų grupių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Lietuvos miestiečių luomo istorijoje šit kas pastebima: pirma, kad jis vėlavo, kaip ir bendra šalies civilizacijos raida, juk tai vyko tik XIV amžiuje. Antra, kad susikūrė iš trijų skirtingų bendruomenės klasių, tai yra: nelaisvųjų, dirbusių žemę, susispietusių apie pilį; svetimšalių kolonistų, kurie beveik visi buvo amatininkai; ir iš bajorų arba kunigaikščių tarnų, kurie už nuopelnus gaudavo namus ir sklypus su skirtingomis teisėmis į juos. Trečia, kad, išskyrus laikiną sėkmę valdant Žygimantui, nepaisant visų privilegijų, šis luomas niekados neįgijo nei didelių turtų, nei ypatingo svorio.
Visi teiginiai ir įrodymai (36 teiginiai, 28 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo remiamas:
rėmė:
gynė:
Rėmė Jogailą ←:
Vilniaus miestiečių luomas prekiavo su:
Vilniaus miestiečių luomas rėmė:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—3628