| SudėtisŠaltinių nesutarimas | - Vilniaus miestiečių sluoksnį sudarė iš Vokietijos atvykę amatininkai, Rusios ir Livonijos pirkliai; šaltinis juos apibūdina kaip turtingiausią Vilniaus gyventojų sluoksnį.
- Iki Gedimino būsimo miesto užuomazgą sudarė palei Vilnią gyvenę lietuviai, Perkūną garbinę vaidilos ir jų svitos žmonės.
| - Michał Balińskio vertinimas apie Vilnių Algirdo laikais.
- Šaltinio autoriaus rekonstrukcija apie Vilniaus miesto pradžią iki Gedimino.
| |
|---|
| StruktūraŠaltinių nesutarimas | - Vilniaus miestiečių luomui priklausė narystė suvažiavimuose, arba Lietuvos seimuose; luomas turėjo nustatytą vietą krašto reprezentacijose.
- 1568 m. Gardino seimo privilegija miestiečiui, nepriekaištingai ėjusiam vaito, tarybos nario ar šuolininko pareigas Vilniaus magistrate, su palikuonimis suteikė bajorų luomą ir teisę į pasaulietinius bei dvasinius rangus.
| - Šaltinis tai sieja su laikotarpiu, kai Vilnius buvo valdomas pagal vokiečių teisės normas ir buvo vienas svarbiausių prekybinių miestų.
- Privilegija suteikta 1568 m. birželio 15 d. Gardino seime.
| |
|---|
| Tikslai | - Vilniaus miestiečių luomas siekė daugiau laisvių, tačiau, autoriaus vertinimu, dėl politinių aplinkybių neturėjo progos ir palankaus meto jų įgyti.
| - Michał Balińskio vertinimas apie laikotarpį iki Lietuvos krikšto, sąjungos su Lenkija ir vėlesnių politinių permainų.
| |
|---|
| VeiklaŠaltinių nesutarimas | - Vilniaus miestiečiai turėjo privilegiją laisvai prekiauti visoje Lietuvos valstybėje nemokėdami muito; dėl to lankėsi tolimose provincijose.
- Vilniaus miestiečiai prekiavo ir be muito gabeno prekes Lietuvos žemėse, įskaitant Lucką, Kauną, Minską, Brestą, Naugarduką, Smolenską ir Podolę.
- Vilniaus miestiečiai 1506 m., pabūgę totorių antpuolių ir remiami Vilniaus vyskupo Vaitiekaus Taboro, apjuosė visą miestą mūro pylimu.
- Gaisro atveju kiekvienas miestietis privalėjo skubėti prie ugnies; miesto gynybai jis privalėjo turėti šarvus, muškietą ir ragotinę.
- Vilniaus miestiečiai, labiau linkę palaikyti Jogailą negu Kęstutį, naktį sumušė Kęstučio įgulą ir perdavė Jogailai Žemutinę bei Aukštutinę pilis.
- 1569 m. liepos 1 d. Liublino seime Vilniaus pasiuntiniai kartu su kitais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės delegatais pasirašė susivienijimo dekretą.
- Vilniaus miestiečiai ir jų atstovai skundė vaitą dėl Magdeburgo teisės nesilaikymo ir miestiečių privilegijų pažeidimų.
| - Šaltinis tai nurodo Algirdo laikais.
- Šaltinis nurodo Žygimanto rugsėjo 23 d. suteiktą prekybos laisvę.
- Veiksmas siejamas su 1506 m. totorių antpuolių grėsme.
- Šaltinyje aprašytos miestiečių pareigos miesto tvarkos ir gynybos sistemoje.
- Šaltinio pasakojimas apie Jogailos ir Kęstučio konfliktą.
- Šaltinis nurodo Vilniaus burmistrus Francą Dumiką, Teodorą Jackovičių ir raštininką Jeronimą Opachovskį.
- Skundą reiškė Vilniaus burmistrai, tarybos nariai ir visi miestiečiai.
| |
|---|