Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
7 teiginiai10 įrašų15 ryšių
Vikipedijos įžanga
Estai (est. eestlased) – tauta, priklausanti finougrų šeimos finų grupei; artimi suomiams. Gyvena daugiausia Estijoje ir kalba estų kalba. Nors tradiciškai estai grupuojami su Baltijos šalių tautomis latviais ir lietuviais, iš tiesų estai kalbiškai su latviais ir lietuviais nesusiję.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Estai – Baltijos jūros pakrančių gyventojų ir tautos pavadinimas, istoriniuose šaltiniuose siejamas su skirtingais laikotarpiais. 1260 m. Klaipėdoje jie minimi tarp Kryžiuočių ordino prievarta suburtų karių iš užgrobtų žemių, pasiųstų kovoti prieš Lietuvą. Mūšio metu estai, pamatę besitraukiančius kuršius, taip pat paliko lauką, todėl jų vaidmuo šiame epizode apibūdinamas kaip priverstinai įtrauktų karių dalyvavimas ir pasitraukimas. XIX a. Teodoras Narbutas, remdamasis senaisiais autoriais, rašė, kad apie estus nuo Tacito iki Teodoriko Didžiojo trūksta žinių, o pavadinimą laikė gotišku ir kildino iš žodžio „Ėst“ arba „Aest“, reiškiančio rytus; Rusijos imperijos laikais estai lietuviams buvo kultūrinių galimybių ir švietimo sąlygų pavyzdys.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Sudėtis |
|
| |
| Veikla |
|
|
Patikrinti teiginiai
Broliams puolant lietuvius, estai kartu su kuršiais pasitraukė iš mūšio lauko.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tolesnės kovos eigoje „broliams puolant lietuvius“, kuršiai „ėmė trauktis, kai estai tai pamatė, drauge bėgti suskato, palikę mūšio lauką“. Ordino pajėgos „pagonių būrių“ buvo apsuptos.
Narbutas iš Pitėjo aprašymo sprendė, kad jo laikų Prūsijos gyventojai nesivadino estais.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Iš išlikusių istorinių padavimų apie Estiją seniausias yra Masilijos keliautojo Kitėjo*, kuris šalia gotonų mini estus2. Vėliau kalbėsime apie šio astronomo keliones, o dabar pasakysime tik tiek, jog visas jo aprašymas yra toks aiškus ir raiškus, kad nedera abejoti: tuometiniai Prūsijos gyventojai nesivadino estais. Jie rinko gintarą Abalo saloje; jį pardavinėjo gotonai. Ši kelionė įvyko 340 metais prieš Kristaus gimimą; nuo tų laikų net iki Tacito senovės autoriai niekur nemini Estijos, nors kai kurie, kaip Diodoras Sicilietis, Melą ir net pats Plinijus, rėmęsis Pitėjo ir kitais kelionių Šiaurės jūromis aprašymais, estų nemini.
Rusijos imperijoje estai turėjo kultūrinių galimybių ir švietimo sąlygų, kurių siekė etniniai lietuviai.
Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis tapo naujų tautinio sąjūdžio jėgų telkimo priemone, į caro valdžią žiūrėjo iš opozicijos pozicijų, kėlė reikalavimus, kad etniniams lietuviams būtų pripažintos bent jau tokios pačios kultūrinės galimybės ir švietimo sąlygos, kokias Rusijos imperijoje turi latviai ir estai.
Narbutas rašė, kad nuo Tacito iki Teodoriko Didžiojo apie estus nėra žinių.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
80 Vėlesni padavimai. Apie estus nėra žinių nuo Tacito laikų iki Teodoriko Didžiojo, turėjusio santykių su Baltijos jūros pakrančių gyventojais, kurie prekiavo gintaru ir buvo vadinami estais2. Vėliau Jordanas, gotų istorikas, daugiausia rėmęsis Kasiodoru ir veikiausiai jį perdirbinėjęs, mini estus, kurie taip pat gyveną jūros pakrantėje3. Sis autorius, aprašinėdamas Rytų gotų valdovo Germanariko įtaką Europos vakaruose gyvenančioms tautoms ir gentims, sako: „Turbūt tas pats karalius Germanarikas savo išmintimi užėmė ilgą Vokiečių okeano pakrantės kraštą ir pavergė estų tautą“4.
Narbutas estų pavadinimą laikė gotišku ir kildino iš žodžio „Ėst“ arba „Aest“, reiškiančio rytus.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tačiau vėl pažvelkime į mūsų Baltijos žemes, kur gyveno tauta, vadinama estais. Sis pavadinimas, be abejo, gotiškas ir kildinamas iš žodžio Ėst arba Aest ir reiškia rytus. Šiuos kraštus pirmieji atrado skandinavai ir pradėjo naudotis tų atradimų vaisiais, todėl pagrįstai galima manyti, jog jie ir davė šiai žemei pavadinimą. Tad, kai tik raštinga Europa pažino skandinavus, arba gotus, ir jų atradimus, pradėtas vartoti šis pavadinimas, kuris buvo taikomas visai Baltijos jūros pakrantei nuo Vyslos iki Nevos.
1260 m. Klaipėdoje estai minimi tarp Ordino prievarta buriamų karių iš užgrobtų žemių.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Klaipėdoje prieš Lietuvą buvo sutelktos Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių ordinų pajėgos, broliai riteriai ir i 4 jiems pavaldžių užgrobtų žemių “prievarta buriami kariai (prūsai pamedėnai, notangai, varmiai, sembai, o taip pat kuršiai, estai ir kt.), iš Vokietijos žemių 30 naujai įstojusių Ordino brolių būrys, Revelio (Talino) danų kariuomenė, vadovaujama švedų kunigaikščio Karolio, turėjusio dar savo būrį.
Narbutas rašė, kad laisvės, malonumų ir džiaugsmo deivę Lietuvą tebežinojo lietuviai, latviai ir estai.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
127 ## Puslapis 127 Lietuva į.Liethua) Laisvės, malonumų, džiaugsmo deivė. Ją tebežino lietuviai, ypač senojoje Trakų vaivadijoje, latviai ir estai.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.