kryžininkai

Santrauka

Į šią kryžiaus karo akciją buvo įtraukti ir prieš tuo metu Rytų Europą užplūdusius totorius gausiai suverbuoti kryžininkai. Taip „lauke prie Durbės upės“ žuvo Livonijos magistras Burchardas Hornhauzenas, Prūsijos maršalas Henrikas Botelis, su jais 150 Ordino brolių, kai kurie kryžininkai, o paprastų karių „dievo žmonių tokia daugybė, kad nesu nė girdėjęs jų skaičiaus“, pažymi.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Kryžininkai, gausiai suverbuoti kovai su Rytų Europą užplūdusiais totoriais, buvo įtraukti į kryžiaus karo akciją.		c-001
t-002 Konrado Valenrodo šlovė ir riterystės siekis subūrė iš Europos šalių gausius kryžininkų pulkus žygiui į Lietuvą.		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Kryžininkai, gausiai suverbuoti kovai su Rytų Europą užplūdusiais totoriais, buvo įtraukti į kryžiaus karo akciją.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Į šią kry- žiaus karo akciją buvo įtraukti ir prieš tuo metu Rytų Europą užplūdusius totorius gausiai suverbuoti kryžininkai. Livonijoje ir Prūsijoje buvo suformuotos dvi didelės ka- riuomenės, kurioms vadovavo Kryžiuočių ordino riteriai.

Puolimo prieš Lietuvą išvakarėse Ordi- nas stiprino ryšius su lenkų kunigaikščiais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Konrado Valenrodo šlovė ir riterystės siekis subūrė iš Europos šalių gausius kryžininkų pulkus žygiui į Lietuvą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Be to, dar leidžia kapitulai imti kas dešimtą sugautą žuvį ka­ raliaus tvenkiniuose Vilijos upėje ir įsako, kad jai kasmet iš pilies būtų 129

Puslapis 146

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pasirūpinęs ateičiai savo senosios sostinės gynyba ir ilgų ne­ gandos dienų iškamuotų tėvynainių karšto pritarimo sulau­ kęs, tvirtybės įgavęs, Jogaila žiemą išvažiavo atgalios į Len­ kiją; vis dėlto, kad abi Vilniaus pilys priešams būtų grėsmingesnės, vos tik grįžęs, Olesnickiui atsiuntė naujos pa­ spirties - maisto išteklių ir žmonių. Vilniui bemat jos prirei­ kė, nes kitais, 1392, metais Europos riteriai taisėsi užplūsti Lietuvą, rengdami dar didesnį žygį į šalį, kuri dar negalėjo naudotis išpažįstamo tikėjimo geradarystėmis, bet jau krikš­ čioniška būdama, iš naujų savo tikėjimo brolių ne gynybos sulaukė, o dar žiauresnių smūgių nei totorių antpuoliai. Po visą pasaulį plačiai pasklidęs garsas apie Konrado Valenro­ do šlovę, kurį Ordinas iškėlė į didžiuosius magistrus39, jo pa­ ties narsa, o pirmiausia nesulaikomas potraukis į riterystę vėl subūrė iš visų Europos šalių gausius ir pajėgius kryži- ninkų pulkus, pasišovusius traukti į vargų prispaustą Lietuvą. Anglija, Škotija ir Prancūzija gerokai papildė sa- duodama 12 pūdų vaško: duodecem talenta cerae Pud dieta, de curia castri nostri Viln.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Teminiai klasteriai

• upė

Susiję objektai

• Kryžiuočių ordinas
• Lenkai
• Totoriai
• kunigaikščiai
• Bajazitas
• Baltas apsiaustas su išsiuvinėtu kalaviju
• Danijos karaliaus kariai iš Revelio
• Estai
• Henrikas (Meiseno markgrafas)
• Karolis (švedų kunigaikštis)
• Loreta Uzdraitė
• Notangai
• Pamedėnai
• Saulės mūšis (1236 m. rugsėjo 22 d.)
• Sembai
• Vakarų pagalbos kvietimas ir svečių iš Vokietijos šaukimas
• Varmiai
• Vėjukų srities nusiaubimas ir Raseinių bei Ariogalos sričių gaisrai (1322 m.)
• kein Soule sie karten wider