Autorius

Dusburgas

22 teiginiai19 įrašų12 ryšių

Petras Dusburgietis, dar vadinamas Dusburgu, buvo Kryžiuočių ordino brolis kunigas ir istorinio veikalo „Prūsijos žemės kronika“ autorius. 1326 m. jis užbaigė kroniką ir įteikė ją ordino magistrui Verneriui iš Orzelno, o vėliau kūrinys buvo pratęstas iki 1330 m. Kronika buvo oficialus Kryžiuočių ordino valstybės kūrinys, siekęs pagrįsti kryžiuočių užkariavimus Prūsijoje ir karą prieš Lietuvą. Joje aprašomi įvairūs Lietuvos ir Ordino santykių epizodai: 1311 m. Vytenio žygis į Sembą ir Notangą, taip pat 1291 m. pirmą kartą paminėta Junigėda. Dusburgas laikytas aprašomų įvykių amžininku ir patikimu liudytoju, todėl jo kronika buvo svarbi ir pasakojant apie Gedimino pilį bei valdovo diplomatinę laikyseną dėl krikšto.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

GalindaiKryžiuočių ordinasSūduviai-jotvingiaiTotoriaiŽemaičiaiVilniusLaivai„Baigėsi karas su prūsais. Prasidėjokaras su lietuviais“„Lietuvos karaliaus sūnus“Dusburgas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas
  • Kryžiuočių ordino brolis kunigas
  • Tų pačių šventųjų įžadų kunigas
  • 1985 m. leidinio įžangoje taip apibūdintas Petras iš Dusburgo; 1326 m. jis užbaigė kroniką ir įteikė ją magistrui.
  • Taip Petras iš Dusburgo prisistato kronikos dedikacijoje magistrui Verneriui iš Orzelno.
GebėjimaiŠaltinių nesutarimas
  • Parašė „Prūsijos žemės kroniką“
  • Kronikoje aprašė Vytenio įsiveržimą į Ordino žemes
  • Kronikoje aprašė istorinius įvykius ir vietoves
  • Rašė apie Vytenio žygį į Livoniją ir 1296 m. jį pavadino „rex Vithenus“
  • 1985 m. leidinio įžangoje nurodoma, kad 1326 m. Petras iš Dusburgo užbaigė kroniką, kuri pratęsta iki 1330 m.
  • 2013 m. leidinio sudarytojas pateikia ištrauką iš Petro Dusburgiečio kronikos apie 1311 m. Vytenio žygį.
  • Šaltiniuose nurodoma, kad Dusburgas minėjo Junigėdą, Pagraudenę, Gedimino pilį ir kitus įvykius bei vietoves.
  • Zenonas Ivinskis taip apibūdina Dusburgo kronikos įrašą apie 1296 m.
Bendravimas
  • Dedikacijoje kreipėsi į Kryžiuočių ordino magistrą Vernerį iš Orzelno
  • Kronikos dedikacijoje Petras iš Dusburgo reiškia magistrui deramą klusnumą ir jį sveikina.
Istorinė reikšmėŠaltinių nesutarimas
  • Laikomas aprašomų įvykių amžininku ir patikimu liudytoju
  • Jo kronika apibūdinama kaip oficialus Kryžiuočių ordino valstybės kūrinys
  • Michał Balińskis Dusburgą taip įvertina, aptardamas jo pasakojimą apie Gedimino pilį; tai autoriaus, o ne savęs paties vertinimas.
  • 1985 m. leidinio įžangoje kronika taip apibūdinama, siejant ją su Ordino užkariavimų ir karo prieš Lietuvą pagrindimu.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-008aukstas

1985 m. leidinio įvade Petro iš Dusburgo „Prūsijos žemės kronika“ išskiriama tarp svarbių XIII—XIV a. kronikų ir siejama su unikaliomis žiniomis apie prūsus, lietuvius bei jų kovą iki 1330 m.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Lietuvos TSR istorijos feodalinio laikotarpio XIII—XIV a. epochai, kai vyko sunkus karas prieš Kryžiuočių ordino, Vakarų Europos feodalų ir katalikų bažnyčios agresiją, nušviesti svarbios yra Henriko Latvio, Eiliuotoji Livonijos (rašytos XIII a.) bei Petro iš Dusburgo, Hermano iš Vartbergės, Vygando iš Marburgo (rašytos XIV a.) ir kt. kronikos. Tarp jų ypatingą vietą užima Petro iš Dusburgo „Prūsijos žemės kronika“, pateikianti daugeliu atvejų unikalių žinių apie prūsus, lietuvius ir jų kovą prieš Kryžiuočių ordino ir jo sąjungininkų agresiją XIII—XIV a. pirmame trečdalyje (iki 1330 m.). Kad geriau suvoktume kronikoje vaizduojamus Prūsijos ir Lietuvos istorijos faktus bei epochą, iš pradžių aptarsime, kaip mokslo sprendžiami prūsų ir jų artimų giminaičių lietuvių kalbiniai tarpusavio santykiai, bendradarbiavimo kovoje prieš Ordino agresiją klausimai.
t-012aukstas

Dusburgas 1296 m. Vytenį vadino „rex Vithenus“ ir rašė, kad jis surengė žygį į Livoniją.

Įrodymai (1)
t-013aukstas

Dusburgas 1296 m. Vytenį vadino „rex Vithenus“ ir rašė apie jo žygį į Livoniją.

Įrodymai (1)
t-001vidutinis

Dusburgas laikytas aprašomų įvykių amžininku ir patikimu liudytoju apie Gedimino pilį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau atkreipus dėmesį į tai, ką Dusburgas, aprašomų įvykių amžininkas, todėl labiausiai vertas pasitikėjimo, apie tą pilį byloja, ta Hartknocho nuomonė negali atlaikyti. Pirmą kartą jį Dusburgas mini prie 1304 metų (356 lape), pasakodamas, kaip brolis Eberhardas de Virnemburgas nusiaubė Lietuvos valsčių, vadintą Pagraudenef: improvise intravit territorium Lettoviae, dictum Pograuden [netikėtai įsiveržė į Lietuvos teritoriją, vadinamą Pagraudenę]. Buvo tai Lietuvos ar Žemaitijos ir Prūsijos pasienio valsčius, kuriame stovėjo Gedimino pilis, ir, regis, netoli nuo Garteno, tai yra Gardino, valsčiaus ir pilies, į kurią tuojau po ano atėjo Brandenburgo komtūras Konradas Lichtenhagenas.
t-002vidutinis

Dusburgo kronikoje Junigėda pirmą kartą paminėta aprašant 1291 m. puolimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

1291 buvo pulta, Dusburgo kronikoje pirmą kartą paminėta, Junigėda (nuo 1315 ten stovėjo Veliuona), bet, jos nepaėmus, netoliese buvo sunaikinta pilis «Mederaba»^23. Grįždami nuo Junigėdos 1292, kryžiuočiai teriojo sritį pernykščiai sudegintos Aukaimio (« Oukaym ») pilies^24.
t-004vidutinis

Dusburgas trumpai paminėjo, kad popiežius Jonas XXII Rygos arkivyskupo Fridricho ir miestiečių prašymu pasiuntė į Livoniją du legatus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kadangi Dusburgas, p. 349, trumpai teužsimena, kad Joannes Papa XXII, ad suggestionem fratris Priderki Ordinis fratrum Minorum Archiepiscopi de Riga et civium ibidem misit ad partes Livoniae duos Legatos [Popiežius Jonas XXII Mažesniųjų brolių ordino brolio Fridricho, Rygos arkivyskupo ir miestiečių prašymu tuo pat metu pasiuntė į Livonijos sritis du legatus]. Tai paakino Jerošiną visą įvykį išdėstyti kaip buvo tikrovėje.
t-006vidutinis

Dusburgas pranešė, kad Gedimino pasiuntinys paneigė valdovo valia siųstus laiškus dėl krikšto.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Anot amžininko Dusburgo(c. 352) pranešimo, Gediminas nuleido pas popiežiaus nuncijus, atvykusius į Rygą jo atvertimo reikalų tvarkyti, įžymų pasiuntinį, kuris iš paties valdovo lūpų gavęs pavedimą? dalyvaujant legatams, gausiam būriui dvasininkų ir kitų tikinčiųjų, tvirtu balsu pareiškęs, kad niekados jokie laiškai su karaliaus žinia, jo paties ar jo valdinių krikšto reikalu, jo valia nebuvo rašyti ir nebuvo siunčiami nei popiežiui, nei pajūrio miestams ar provincijoms, turint tikslą juos viešai paskelbti. Pagaliau pridūrė dar tai, kad valdovas savo dievams prisiekė niekada 89 ## Puslapis 106 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS jokių kitų teisių nepriimsiąs ir laikysiąsis tų, kurių jo tėvai laikydamiesi gyveno ir mirė. Tokį Gedimino prisipažinimą minėtasis pasiuntinys pats visos sueigos akivaizdoje stojęs patvirtinob.
Visi teiginiai ir įrodymai (22 teiginiai, 19 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas