Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
8 teiginiai13 įrašų17 ryšių
Vikipedijos įžanga
Latvija (oficialiai Latvijos Respublika; latv. Latvijas Republika) – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Latvija yra viena iš Baltijos šalių kartu su Estija (bendros sienos ilgis 343 km) ir Lietuva (588 km), kurios yra jos kaimynės iš šiaurės ir pietų. Rytuose Latvija ribojasi su Rusija (276 km), o pietryčiuose su Baltarusija (141 km). Jūros siena Latvija ribojasi su Švedija. Latvija priskiriama vidutinių platumų klimato zonai. Sostinė ir didžiausias šalies miestas yra Ryga.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Latvija šiame šaltinių rinkinyje apibūdinama kaip trečioji, labiausiai į šiaurę nutolusi lietuvių genties sritis, kurioje gyveno latviai. 1920 m. sausio pradžioje Latvijos ir Lenkijos kariuomenės išstūmė Raudonąją armiją iš Daugpilio, todėl Latvijos teritorija buvo išvalyta nuo bolševikų. Vėlesniu laikotarpiu, autorių vertinimu, SSRS unifikacinė politika gerokai nusmukdė Latvijos ir Estijos lygį, nors kartu leido Lietuvai juos pasivyti. Su Latvija siejama ir išskirtinė Revelio šv. Olafo bažnyčioje saugota vėliava su žalvariniu gaidžiu, laikyta pagonybės laikų radiniu, paimtu Latvijoje. Dar viena įdomi detalė – Latvijos kaimiečių posakis „Johdi Kaujahs“, tariamas išvydus šiaurės pašvaistę ir aiškinamas kaip dvasių kovos ženklas.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
1920 m. sausio pradžioje Latvijos ir Lenkijos kariuomenės išstūmė Raudonąją armiją iš Daugpilio.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
ORiebiniai 1920 m. sausio pradžioje Latvijos ir LenkiJos kariuomenės išstūmė Raudonąją armiją iš Daugpilio. Latvijos teritorija buvo išvalyta nuo bolševikų.
SSRS unifikacinė politika, autorių vertinimu, nusmukdė Latvijos ir Estijos lygį, bet leido Lietuvai juos pasivyti.
Keliais, autostrada, geležinkeliais, galų gale žmonėmis į Lietuvą integruoti Klaipėdos kraštas ir Vilnius. Unitarinė, unifikacinė SSRS politika gerokai nusmukdė Latvijos ir Estijos lygį, bet leido pakilti Lietuvos lygiui, tad pagaliau visais parametrais pasivijome kaimynus ir gaminome tiek, kiek latviai ir estai kartu sudėjus. Tačiau Baltijos sesėms dabar jau reikėjo ne kovoti už nepriklausomybę, o kurti naują ekonomiką, spręsti energetinės nepriklausomybės klausimus, ieškoti naujų rinkų ir savo vietos Europoje, pasaulyje.
Latvija buvo trečioji, labiausiai į šiaurę nutolusi lietuvių genties sritis.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Trečia lietuvių genties sritis, labiausiai nutolusi į šiaurę, vadinasi Latvija, o joje gyvenantys žmonės — latviai
Narbutas rašo Revelio šv. Olafo bažnyčioje matęs vėliavą su žalvariniu gaidžiu, laikytą pagonybės laikų vėliava iš Latvijos.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Iš Marienburgo, Karaliaučiaus, Revelio senienų aiškėja, kad lietuvių karo vėliavose paprastai būdavo pavaizduotas žirgas arba gaidys. Revelyje, šv. Olafo bažnyčioje, pats mačiau medinį kotą su kažkokio audeklo gabalu, kuriame buvo žalvarinis balandžio dydžio gaidys; tatai laikyta pagonybės laikų vėliava, paimta Latvijoje.
Latvijos kaimiečiai, išlaikę tą mitą, dar ir dabar, išvydę šiaurės pašvaiste, sako: Johdi Kaujahs, dvasios kaunasi.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Juodas (Johds) Laukų arba miškų velnias, tam tikra dvasių gąsdintojų rūšis. Daugiskaita Juodi (,Johdi) reiškia oro dvasias, mirusiųjų vėles. Latvijos kaimiečiai, išlaikę tą mitą, dar ir dabar, išvydę šiaurės pašvaiste, sako: Johdi Kaujahs, dvasios kaunasi.
Narbutas rašo, kad Šiaurės Lietuvos ir Latvijos kaimiečiai raganomis vadino kerėtojas, galinčias virsti katėmis bei šarkomis.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Šios deivės yra tikra antikinių hamadriadžių kopija. Prietaringi kaimiečiai, ypač šiaurės Lietuvoje ir Latvijoje, dabar raganomis vadina tam tikras kerėtojas, galinčias pasiversti katėmis bei šarkomis ir skraidančias raitomis ant ožio. Pavasarį perkūno oželis, aukštai iškildamas į orą, mekena ožio balsu, tad valstiečiai sako, kad ragana skrendanti raita ant ožio ir kankinanti jį savo pentinais, todėl tas bliaunąs.
Papročiai, įpročiai, prietarai, burtai, mįslės, pasakojimai, padavimai, lietuvių genties tautų dainos, surinktos sunkiu darbu iš tikrosios Lietuvos, Žemaičių, Prūsų ir Latvijos, sudaro tą turtą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Be to, mano paties Lietuvos senovės tyrimai, trukę trisdešimt metų, sukaupė lobį žinių iš mūsų dalyko. Papročiai, įpročiai, prietarai, burtai, mįslės, pasakojimai, padavimai, lietuvių genties tautų dainos, surinktos sunkiu darbu iš tikrosios Lietuvos, Žemaičių, Prūsų ir Latvijos, sudaro tą turtą. Žodžiu, kiek tik leido laiko aplinkybės ir galimybė, stengiausi papildyti ir išaiškinti dalyką, kurį privalėjau išdėstyti šiame veikale, nes esu įsitikinęs, kad mitologija yra raktas seniausiajai tautų istorijai pažinti.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.