Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Karaliaučius

67 teiginiai72 įrašai16 ryšių

Vikipedijos įžanga

Karaliaučius (vok. Königsberg, nuo 1946 m. Kaliningradas, rus. Калининград) – miestas Rusijos vakaruose, uostamiestis prie Baltijos jūros, išsidėstęs Priegliaus žiotyse prie Aistmarių. Kaliningrado srites centras. Karaliaučiaus geležinkelio stotis, geležinkelio mazgas. Išvystyta transporto pramonė (laivų statyba, vagonų ir automobilių gamyba), naftos pramonė, turizmas. Yra Kaliningrado zoologijos sodas, Kaliningrado gintaro muziejus, Pasaulinio vandenyno muziejus, istorijos ir meno muziejus, meno galerija, dramos teatras, Karaliaučiaus katedra.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Karaliaučius – istorinė vieta, 1255 m. pastatyta Otokaro II garbei ir vėliau tapusi svarbiu Ordino atramos tašku kovose prieš lietuvius. XIII a. antrojoje pusėje jis buvo kovų su rytinėmis prūsų žemėmis centras ir svarbus komunikacijos mazgas kelyje į Livoniją, o nuo 1312 m. čia rezidavo didysis maršalas, organizavęs žygius į Lietuvą. Po Torno taikos Ordinas perkėlė į Karaliaučių savo sostinę, kuri išliko svarbi ir susikūrus Prūsų kunigaikštijai. 1544 m. įkurtame universitete pirmaisiais profesoriais tapo Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis, o 1547 m. čia buvo išspausdintas Martyno Mažvydo „Katekizmas“, skirtas lietuviams ir Lietuvai. Išskirtinę miesto reikšmę liudija ir tai, kad slaptajame Kryžiuočių archyve Karaliaučiuje buvo saugomi trys Gedimino laiškai.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

XIX a. Karaliaučiaus apylinkių žemėlapis.2026-06-17 16:51:38 · Žiūrėti galerijoje
GlapasIgnas OnacevičiusKryžiuočių ordinasVokiečiaiDancigasLietuvaVilniusKaraliaučius
Tad 1365. VII.25 d. Būtautas su 15 šalininkų raiti pabėgo į ordiną. Karaliaučiuje per iškilmingą krikštą gavęs Henriko vardą, Kęstutaitis tuoj išlydėjo į Lietuvą ordino kariuo­ menę, kuri atėjo iki pat Vilniaus^18.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) · c-32084

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas
  • Miestas įkurtas senovinio Tvangstės miesto griuvėsių vietoje, prie pilies ir ant Šv. Mikalojaus kalvos.
  • Karaliaučiaus pilis buvo laikoma viena iš pačių tvirčiausių pilių.
  • Anot Teodoro Narbuto, Karaliaučius įkurtas Sambijoje, senovinio Tvangstės miesto griuvėsių vietoje. Petro Dusburgiečio kronikos apraše miestas minimas prie Karaliaučiaus pilies, ant Šv. Mikalojaus kalvos.
  • A. Šapoka, aprašydamas Prūsų sukilimo laikotarpį, nurodo, kad Karaliaučiaus pilis liko nesugriauta kaip viena iš tvirčiausių pilių.
PaskirtisŠaltinių nesutarimas
  • 1255 m. pastatytas Karaliaučius vėliau tapo svarbiu Ordino atramos tašku kovose prieš lietuvius.
  • Karaliaučius buvo svarbus komunikacijos mazgas kelyje į Livoniją.
  • Karaliaučius buvo Ordino administracinis centras.
  • Nuo 1312 m. Karaliaučiuje buvo didžiojo maršalo rezidencija, iš kurios jis organizavo žygius į Lietuvą.
  • Po Torno taikos Karaliaučius tapo Ordino sostine, o vėliau – Prūsų kunigaikštijos sostine.
  • Karaliaučius buvo Ordino prekybos centras, su kuriuo Vytauto laikais užsimezgė gyvi prekybos ryšiai.
  • Zenonas Ivinskis šią paskirtį aprašo retrospektyviai, kalbėdamas apie laikotarpį po 1255 m.
  • Petro Dusburgiečio kronikos komentare ši reikšmė priskiriama Karaliaučiui XIII a. antrojoje pusėje ir vėlesniam laikotarpiui.
  • Petro Dusburgiečio kronikos komentare Karaliaučius įvardijamas tarp Ordino administracinių centrų.
  • Šaltinio komentare nurodomas laikotarpis nuo 1312 m. ir rezidencijos karinė funkcija.
  • A. Šapoka šį statusą aprašo po Torno taikos ir iki Ordino panaikinimo bei Prūsų kunigaikštijos įsikūrimo.
  • A. Šapoka prekybos ryšius aprašo Vytauto laikais, aprimus karams su kryžiuočiais.
InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Karaliaučiuje veikė universitetas, įkurtas 1544 m.
  • Karaliaučiuje veikė slaptasis Kryžiuočių archyvas, kuriame buvo saugomi Gedimino laiškai ir autentiški Jogailos dokumentai.
  • Karaliaučiuje veikė brolių konventas.
  • Karaliaučiaus miestas prie pilies buvo nepakankamai sutvirtintas, todėl sembai jį netikėtai užpuolė.
  • 1544 m. įkurto Karaliaučiaus universiteto pirmaisiais profesoriais, šaltinio teigimu, tapo Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis.
  • Michał Baliński šiuos archyvinius dokumentus aprašo kaip saugotus Karaliaučiuje; Jogailos dokumentai buvo rašyti prieš jo krikštą.
  • Petro Dusburgiečio kronikoje tiesiogiai minima Karaliaučiaus brolių konvento veikla.
  • Petro Dusburgiečio kronikos pasakojime aprašomas miesto būklės vertinimas ir vėlesnis puolimas.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002aukstas

1412 m. Lietuvos bajorai pareiškė, kad Karaliaučius kitados priklausė Lietuvai ir turi būti atgautas kaip Vytauto tėvonija.

Įrodymai (1)
t-003aukstas

1255 m. Karaliaučius iškilo padedant Čekijos karaliui Otokarui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pagonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 metais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Otokami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų laikų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
t-008aukstas

Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Poloniae factam, et erectionem Antistis 118 ## Puslapis 135 Il KNYGA Vytautas, kryžiuočių gudrybės nesugniuždytas, tvirtai laikydamasis savo sumanymų, išvyko į Žemaitiją, kur paprasti žmonės ir bajorai nuo seno buvo palankūs jo tėvui Kęstučiui ir nusistatę prieš Jogailą dėl jo uolumo užginant senovines jų tikybos apeigas. Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susiskaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmingesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21. Kai rugpjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų papročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant.
t-016aukstas

Vytauto laikais Lietuva užmezgė gyvus prekybos ryšius su ordino centrais Karaliaučiumi ir Dancigu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Arkivyskupo ir rygiečių dėka dažnai būdavo sudaromos Lietuvos prekybos sutartys net su ordinu. Vytauto laikais, aprimus karams su kryžiuočiais, atgijo prekyba Nemunu. Užsimezgė gyvi ryšiai su ordino prekybos centrais—Karaliaučium ir Dancigu.
t-023aukstas

Ignas Onacevičius nuvyko į Karaliaučių rinkti istorinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių ordino archyvo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Istorikas Ignas Onacevičius, nuvykęs į Karaliaučių rinkti istorinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių Ordino archyvo, parašė M. Balinskiui laišką, kuriame apibūdino liūdną istorijos mokslo būklę. „Du šimtai penkiasdešimt metų praėjo nuo Lietuvos universiteto įkūrimo, o nė vienas iš jo mokinių, nors ir gausiai Lietuvos duona aprūpintas, neparodė didesnio noro pasidomėti jos praeitimi.
t-025aukstas

Glapas buvo nugabentas į Karaliaučių ir pakartas ant kalvos, kuri, pasak Dusburgiečio, vadinta Glapo kalva.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šis, paklausęs patarimo, susikvietė daug brolių bei ginklanešių, nuvyko ten, užklupo Glapą, su kariuomene apgulusį minėtąją pilį, staiga juos užpuolė ir visus išžudė. Tačiau Glapą nusivarė su savimi į Karaliaučių ir pakorė ant kalvos, kuri nuo jo vardo po šiai dienai tebevadinama Glapo kalva413. Išžudžius vadus ir kitus vadovavusius karui, notangai ir varmiai vėl pasidavė tikėjimui ir broliams.
t-035aukstas

Karaliaučius iškilo 1255 metais, padedant Čekijos karaliui Otokarui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Revelis [Talinas] už savo atsiradimą dar anksčiau turi būti dėkingas danams. Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pagonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 metais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Otokami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai.
Visi teiginiai ir įrodymai (67 teiginiai, 72 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

mirties vieta:
Glapas
buvo kelionės vieta:
Ignas OnacevičiusVokiečiai
priklausė:
Kryžiuočių ordinasLietuva
prekiavo su:
DancigasLietuvaVilnius
Ignas Onacevičius keliavo į ←:
Ignas Onacevičius
Vokiečiai keliavo į ←:
Vokiečiai
Karaliaučius priklausė:
Lietuva
Lietuva prekiavo su ←:
Lietuva
Puslapio nuorodos:
Kryžiuočių ordinasDancigasDancigasLietuva

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—1725
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—139
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—76
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—53
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—56
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—44
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—34
Lietuvių tautos istorija, t. 5—33
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—33
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje—11
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—13
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—12
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4—11

Galerija

Atrinkta iš galerijos

Karaliaučiaus žemėlapis su pažymėtais tiltais.Karaliaučiaus žemėlapis su pažymėtais tiltais.Tiesioginis · ŽemėlapisKaraliaučiaus Frydrichsburgo forto istorinis planas.Karaliaučiaus Frydrichsburgo forto istorinis planas.Tiesioginis · ŽemėlapisKaraliaučiaus istorinis miesto planas, apie 1651 m.Karaliaučiaus istorinis miesto planas, apie 1651 m.Tiesioginis · ŽemėlapisKaraliaučiaus katedra – istorinis miesto paminklas.Karaliaučiaus katedra – istorinis miesto paminklas.Susijęs · Simbolis
Visa galerija (14)