Vieta

Italija

17 teiginių17 įrašų23 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Italija (it. Italia; oficialiai Italijos Respublika, it. Repubblica Italiana) – valstybė Pietų Europoje. Italija apima bato (aulinuko) formos Apeninų pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją bei daug mažesnių (tarp jų žymesnės – Elbos, Kaprio salos). Šiaurėje šalis remiasi į Alpes. Šiaurės vakaruose ribojasi su Prancūzija, šiaurėje – su Šveicarija ir Austrija, šiaurės rytuose – su Slovėnija. Nepriklausomos San Marino ir Vatikano mikrovalstybės yra anklavai Italijos teritorijoje. Šiaurės rytuose ir rytuose Italija prieina prie Adrijos, pietryčiuose – prie Jonijos, pietvakariuose – prie Tirėnų, šiaurės vakaruose – prie Ligūrijos jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Roma. Kiti didieji miestai yra Milanas, Neapolis, Turinas, Palermas ir Genuja.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Italija – istorijos šaltiniuose minima vieta, susijusi su Lietuvos kilmės pasakojimais, kultūriniais ryšiais, mokslu, menu ir sportu. Palemono legenda teigė, kad romėnų karvedys Publijas Libonas, persekiojamas priešų, iš Italijos atbėgo į Lietuvą ir čia sukūrė valstybę; pasakojimas šį įvykį datavo I–II amžiumi po Kristaus. Vėlesniais laikais Italija buvo viena iš Vakarų Europos šalių, į kurios universitetus vyko aukštojo mokslo siekę nedvasininkai, nors tokias keliones dažniausiai galėjo sau leisti turtingųjų bajorų vaikai. Italijoje susiformavęs XVI–XVII amžių barokas darė įtaką katalikiškos Europos kultūrai, tačiau Vilniaus meną tyręs Vorobjovas perspėjo jo nelaikyti tiesiogiai iš Italijos perkeltu pavyzdžiu. 1939 m. Italijoje Lietuvos merginų krepšinio rinktinė iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

between 1928 and 1940 date QS:P,+1950-00-00T00:00:00Z/7,P1319,+1928-00-00T00:00:00Z/9,P1326,+1940-00-00T00:00:00Z/9 · Žiūrėti galerijoje

Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasi- ninkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Kadangi į tolimuosius kraštus tegalėjo vykti mokytis tik turtingųjų bajorų vaikai, todėl mokytų žmo- nių buvo nedaug.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) · c-166414

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003vidutinis

Iš Italijos kilęs de Senis Vilnių papuošė nuostabaus darbo meno kūriniais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

— • — 275 ## Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius karaliaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažnyčioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo senosios Katedros griuvėsiuose.

t-005vidutinis

Katalikybė sudarė prielaidas Italijos ir Ispanijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

senoji Vakarų Europa skilo į dvi dalis – pietinę katalikiškąją ir šiaurinę protestantiškąją. Katalikybė buvo prielaida Italijos ir Ispanijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse – Prancūzijoje, Bavarijoje, Flandrijoje, ypač šių šalių monarchų ir aristokratų dvaruose (Flandrijoje subrendo bene žymiausias baroko dailininkas Peteris Paulius Rubensas). Protestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Europa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Europos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a.

t-012vidutinis

Vorobjovas perspėjo nemanyti, kad Italijoje susiformavęs barokas buvo tiesiog perkeltas į Vilnių kaip užsieninis pavyzdys.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)

Tačiau į tokias nuvalkiotas charakteristikas reikia žiūrėti labai atsargiai. Pav., nereikia manyti, kad baroko stilius, — susiformavęs Italijoje XVI—XVII amžiuje, paskui pavirtęs savotiškai architektūrine mada ir universaliniu pavyzdžiu visos Europos architektams, — buvo atvežtas į Vilnių ir kad čia pagal šitą užsieninį pavyzdį per du šimtmečiu buvo statomi visi pastatai.

t-011vidutinis

1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sportininkus parvežantį traukinį kiekvienoje Lietuvos stotelėje sutiko tūkstantinės minios su gėlėmis, tautos himnu, sveikinimais ir džiaugsmo ašaromis. 1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.

t-001aukstas

Palemono legenda teigė, kad Publijas Libonas iš Italijos atbėgo į Lietuvą ir ten sukūrė valstybę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Esą, istorijoje žinomas romėnų karvedys Publijas Libonas, savo priešų persekiojamas, iš Italijos atbėgęs į Lietuvą ir čia sukūręs valstybę. Jo vardas čia buvęs iškreiptas į Palemoną. Tas atsitikę I-II amžiuje po Kristaus. Kadangi pirmieji Lietuvos kunigaikščiai yra žinomi tik iš XIII amž.

t-008vidutinis

Po ilgų ginčų karalienei Bonai leista išvykti į Italiją su visomis brangenybėmis ir valdovės turtais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kadangi švedų valdovas atsisakė siūlomos sąjungos, būgštaudamas dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti audros, Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei maskvėnus. Po ilgų ir karštų ginčų tais pačiais metais leista karalienei Bonai, negailėjuK a ra lic n ė B ona iššiai dovanų Lenkijos didiv y k s ta į Ita liją kams, išvykti į Italiją su visomis brangenybėmis ir visais valdovės turtais. Tiesa, vėliau tinkama forma surašytame prieš pat mirtį testamente ji sūnų Augustą paskyrė viso savo turto paveldėtoju, tačiau dėl jos tarno Papakodos suktybių paskutinioji velionės valia buvo neįvykdyta, o visas turtas vėjais paleistas.

t-216229vidutinis

Narbutas teigia, kad kuo senesni senųjų Italijos gyventojų kalbos paminklai, tuo artimesnė jų kalbų giminystė su lietuvių kalba.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Mat kuo senesnius randame senųjų Italijos gyventojų kalbos paminklus, tuo artimesnę pastebime jų kalbų giminystę su lietuvių kalba.

Visi teiginiai ir įrodymai (17 teiginiai, 17 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo puolamas:

Deziderijus Gepidai Langobardai Saracėnai Vengrai

buvo žygio kryptis:

Karolis Didysis Teodorikas

buvo valdoma:

Odoakras Otonas Didysis

buvo siuntimo vieta:

Onulfas

buvo kelionės vieta:

Petras Atsiskyrėlis Vilius Gepidai Herulai Langobardai

buvo užkariauta:

Teodorikas Didysis Langobardai Pelazgai

Karolis Didysis surengė žygį į ←:

Karolis Didysis

Odoakras valdė ←:

Odoakras

Teodorikas Didysis užkariavo ←:

Teodorikas Didysis

Puslapio nuorodos:

Mykolas Glinskis Vilnius

Šaltinių sąrašas

Šaltinis	Autorius / metai	Teiginiai	Citatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)	—	5	3
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)	—	2	2
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)	—	2	3
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)	—	2	3
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.	—	1	1
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)	—	1	1
Kelionė Lietuvon 1916 karės metais	—	1	1
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje	—	1	1
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)	—	1	1
Vilniaus menas	—	1	1