Narbutas, remdamasis Herodotu, rašo, kad pelazgai iš Samotrakės atsikėlė į Peloponesą, atsinešė dalį Kabirų ir įvedė jų paslaptingą garbinimo ritualą. Teodoro Narbuto aiškinimu, įvairios pelazgų kartos perėjo į helenų tautą, o iš pelazgų kalbos susiformavo graikų kalba. Teodoro Narbuto teigimu, pelazgai buvo žmonės, atklydę nuo Tibeto prie Viduržemio jūros pakrančių.
E Noelis mano, kad Kabi\nrus anksčiausiai pradėta garbinti Egipte, kadangi Memfyje bu\nvo seniausia jų šventykla. Herodotas sako, kad pelazgai, iš Sa-\nmotrakės salos atsikėlę į Pelaponesą, atsinešė dalį Kabirų ir\nįvedė paslaptingą jų garbinimo ritualą. Antikos laikais švie\nsiausi ir žymiausi žmonės veržėsi būti tų paslapčių dalyviais.
Būtent dėl šių priežasčių įvairios\npelazgų kartos perėjo į helenų tautą, ir iš pelazgų kal\nbos susiformavo graikų kalba.\n17\nPelazgai laikui bėgant* tapo didžiule tauta.1, laibai pla\nčiai pasklidusia Juodosios ir Viduržemio jūrų pakrantėse,\npradedant nuo Po ir Arno upių žiočių net iki Dnepro ir\nDono.
18 Neginčijamas dalykas yra ir tai, kad pelazgai buvo tos kartos žmonės, kuriuos laikėme atklydusiais nuo Tibeto prie Viduržemio jūros pakrančių (§ 15). Tikra ir tai, kad jonėnai ir trojėnai kilę iš pelazgų. Šios tautos plėtėsi nuo 1700 iki 1200 metų prieš Kristaus gimimą. Per tuos pen kis amžius pelazgai įsigalėjo artimesnėje Hesperijoje, arba Italijoje, ir apie 1500 metus prieš Kristaus gimimą davė pradžią dorėnams ir achajams. Vėliau iš jų kilo 1 i d a i, sikelai, makedonai, tesalai ir daug kitų tautų.
Nibūras2 teigia, jog pelazgai labai skyrėsi nuo helėnų, nors jų kalbos, nepaisant tarpusavio skirtumų, archetipų požiūriu buvo gana panašios. Šios dvi tautos, gal ir skirtingos kilmės, turėjo artimų tarpusavio santykių ir 1 Vidurinėje Azijoje nusidriekę Himalajų kalnai, sudarantys Ki nijos pietų sieną, anot naujesnių duomenų, savo vidutiniu aukščiu viršija Cimborasą, Amerikos Kordiljerų grandinės kalną, lig šiol lai kytą aukščiausiu Žemės kalnu. Anglų keliautojas mokslininkas ponas Bleikas (Blake)* pateikia vieno Himalajų kalno — Baltojo — aukštį (28 000 angliškų pėdų); jis beveik du kartus aukštesnis negu Monblanas Prancūzijoje.