Vilniaus prastuomenė pateikiama kaip galimas pranciškonų vienuolyno užėmimo ir vienuolių nužudymo veikėjas. Pasakojime pakurstymo versijos formuluojamos atsargiai, todėl veiksmo priskyrimas laikomas vidutinio patikimumo.
Visos detalės apie Lietuvos pranciškonus yra šio didžiulio ordino analų rinkinio septintame tome. Grzybowski s, pranciškonas, anksčiau nurodytoje knygoje (8 p.) sako, kad Goštautas pranciškonu tapęs Krokuvoje, o paskui apsigyvenęs Vilniuje, savo įkurtame vienuolyne, Vilniaus miestiečius vertęs į Kristaus tikėjimą. Tačiau pastarieji 1341 metais, į Vilnių atvykus totoriams, pažadėjusiems pagalbą Algirdui kažkokiame žygyje, šiuos pagonis sukurstė pulti pranciškonus ir kartu su jais užpuolę naują vienuolyną, visus 36 vienuolius ir su jais sykiu Goštautą nukankino.
Apie 1345 m. Vilniaus prastuomenė, galbūt pakurstyta Perkūno garbintojų ar Rytų Bažnyčios išpažinėjų, smurtu užėmė pranciškonų vienuolyną ir nužudė vienuolius.
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS sykiu su pranciškonais daug prisidėjo tą tikėjimą įtvirtinant Vilniuje. Tačiau kai Algirdas, užsiėmęs karais su Rusia, laimėjęs sostą, netrukus išvyko iš sostinės, o Goštautą šalies reikalai prispyrė keliauti į Palenkę, į Tikociną, Vilniaus prastuomenė, gal Perkūno garbintojų ir šventos ugnies saugotojų, o gal Rytų Bažnyčios išpažinėjų pakiršinta, apie 1345 metus, smurtu užėmusi pranciškonų vienuolyną, septynis vienuolius turgaus aikštėje žiauriai nužudė, o kiti septyni, kuriuos bėgančius sučiupo ant Plikojo kalno, kur ligi šiol jų kančioms atminti stovi kryžiai, Vilnios upės bangose žūtį rado19. Šios