Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
8 teiginiai10 įrašų19 ryšių
Auksinė Orda šiame šaltinyje apibūdinama per jos valdytoją Tochtamyšą ir vėlesnę valdovų kaitą. Apie 1390 m. Tamerlanas išvijo Tochtamyšą, kuris buvo įsigalėjęs Rytų Europoje ir valdė nemažus rusų žemių plotus. Šis konfliktas kilo Tochtamyšui siekiant atsisakyti Tamerlano viršenybės, todėl Tamerlanas surengė tris žygius prieš sukilusį valdovą. Po jų Auksinėje Ordoje buvo pasodintas Koiridžakas-Aglenas, o jo įpėdiniu tapo Kotlogas-Timuras. Pateikti šaltiniai neleidžia patikimai aprašyti Auksinės Ordos susikūrimo, teritorijos ar platesnio istorinio vaidmens.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Struktūra |
|
| |
| VeiklaŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Auksinė Orda šiame šaltinyje tiesiogiai įvardijama kaip XIV amžiaus gale silpnėjusi totorių valstybė.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kai nuo XIV amž. galo totorių valstybė (Aukso Orda) ėmė silpti, atrodė, kad Vytauto Didžiojo laikais sutelktoji jėga sudrebins pagaliau ir pačios Maskvos valstybę iš pamatų.
Lemiamasis Vytauto žygis, siekęs pasodinti Tochtamišą Aukso ordoje, baigėsi nesėkme.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Lemiamasis Vytauto žygis, vietoje Timuro ir jo emiro Edigos (Edigiu) pasodinti Aukso ordoje Tochtamišą, nelaimingai pasibaigė.
Tamerlano smūgis išvijo Tochtamyšą, o Auksinėje Ordoje buvo pasodintas naujas valdovas.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Trisdešimt metų vėliau baisusis Vidurinės ir Vakarinės Azijos valdytojas Tamerlanas išvijo Auksinės Ordos valdytoją Tochtamyšą, kuris dar pajėgė įsigalėti Rytų Europoje ir valdyti nemažus rusų žemių plotus, nors ir smarkiai buvo pirmojo sumuštas. Pajutęs savo galybę, jis įsigeidė atsisakyti nuo Tamerlano viršenybės. Šis padarė tris žygius sudrausti sukilusį Tochtamyšą. Tų žygių išdavos buvo tokios, kad Auksinėj Ordoj buvo pasodintas Koiridžakas
Jonas III sudarė sąjungą su Perekopo chanu ir sunaikino Auksinę Ordą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Jonas III su naujuoju chanu padarė sąjungą ir sunaikino Auksinę Ordą. Tuo būdu Maskva atsipalaidavo nuo totorių (1480 m.), ir vienintelis galingas jos konkurentas liko Lietuva.
Po Tamerlano žygių Auksinėje Ordoje buvo pasodintas Koiridžakas-Aglenas, o po jo - Kotlogas-Timuras.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Šis padarė tris žygius sudrausti sukilusį Tochtamyšą. Tų žygių išdavos buvo tokios, kad Auksinėj Ordoj buvo pasodintas Koiridžakas - Aglenas ir jo įpėdinis Kotlogas-Timuras.
Tamerlanas išvijo Auksinės Ordos valdytoją Tochtamyšą, kuris buvo įsigalėjęs Rytų Europoje ir valdė nemažus rusų žemių plotus.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Jų tarpe įvyko dideli skilimai, prasidėję jau nuo 1360 metų. Trisdešimt metų vėliau baisusis Vidurinės ir Vakarinės Azijos valdytojas Tamerlanas išvijo Auksinės Ordos valdytoją Tochtamyšą, kuris dar pajėgė įsigalėti Rytų Europoje ir valdyti nemažus rusų žemių plotus, nors ir smarkiai buvo pirmojo sumuštas. Pajutęs savo galybę, jis įsigeidė atsisakyti nuo Tamerlano viršenybės.
Aukso Orda šiame šaltinyje apibūdinama kaip prie Kaspijos jūros įsikūrusi totorių valstybė.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Ši puslaukinė tauta atkeliavo iš Azijos į Europą apie XIII amž. pradžią. Iš karto ji apsistojo paliai Kaspijos jūrą ir įsteigė Aukso Ordą.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 5 | 5 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 2 | 3 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 0 | 1 |