Auksinė Orda šiame šaltinyje apibūdinama per jos valdytoją Tochtamyšą ir vėlesnę valdovų kaitą. Apie 1390 m. Tamerlanas išvijo Tochtamyšą, kuris buvo įsigalėjęs Rytų Europoje ir valdė nemažus rusų žemių plotus. Šis konfliktas kilo Tochtamyšui siekiant atsisakyti Tamerlano viršenybės, todėl Tamerlanas surengė tris žygius prieš sukilusį valdovą. Po jų Auksinėje Ordoje buvo pasodintas Koiridžakas-Aglenas, o jo įpėdiniu tapo Kotlogas-Timuras. Pateikti šaltiniai neleidžia patikimai aprašyti Auksinės Ordos susikūrimo, teritorijos ar platesnio istorinio vaidmens.
Kai nuo XIV amž. galo totorių valstybė (Aukso Orda) ėmė silpti, atrodė, kad Vytauto Didžiojo laikais sutelktoji jėga sudrebins pagaliau ir pačios Maskvos valstybę iš pamatų.
Trisdešimt metų vėliau baisusis Vidurinės ir Vakarinės Azijos valdytojas Tamerlanas išvijo Auksinės Ordos valdytoją Tochtamyšą, kuris dar pajėgė įsigalėti Rytų Europoje ir valdyti nemažus rusų žemių plotus, nors ir smarkiai buvo pirmojo sumuštas. Pajutęs savo galybę, jis įsigeidė atsisakyti nuo Tamerlano viršenybės. Šis padarė tris žygius sudrausti sukilusį Tochtamyšą. Tų žygių išdavos buvo tokios, kad Auksinėj Ordoj buvo pasodintas Koiridžakas
Jonas III su naujuoju chanu padarė sąjungą ir sunaikino Auksinę Ordą. Tuo būdu Maskva atsipalaidavo nuo totorių (1480 m.), ir vienintelis galingas jos konkurentas liko Lietuva.
Šis padarė tris žygius sudrausti sukilusį Tochtamyšą. Tų žygių išdavos buvo tokios, kad Auksinėj Ordoj buvo pasodintas Koiridžakas - Aglenas ir jo įpėdinis Kotlogas-Timuras.
Jų tarpe įvyko dideli skilimai, prasidėję jau nuo 1360 metų. Trisdešimt metų vėliau baisusis Vidurinės ir Vakarinės Azijos valdytojas Tamerlanas išvijo Auksinės Ordos valdytoją Tochtamyšą, kuris dar pajėgė įsigalėti Rytų Europoje ir valdyti nemažus rusų žemių plotus, nors ir smarkiai buvo pirmojo sumuštas. Pajutęs savo galybę, jis įsigeidė atsisakyti nuo Tamerlano viršenybės.