Asmuo

Jaunutis

valdovas, XIV a.

10 teiginių10 įrašų24 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Jaunutis (rusėn. Євнꙋтtїи ir pan.; g. apie 1300 m. − m. po 1366 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis, paveldėjęs sostą po tėvo Gedimino mirties.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Jaunutis buvo Lietuvos didysis kunigaikštis, po tėvo Gedimino mirties tapęs Vilniaus ir gretimų sričių valdovu. 1345 m. jis valdė iš Vilniaus, tačiau, neįgijęs karinės šlovės ir karo reikaluose neprilygdamas Algirdui bei Kęstučiui, vis tiek saugojo Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią. Brolių nesutarimai paskatino slaptą sąmokslą, o lapkričio 22 d. Kęstutis su kariuomene užėmė abi Vilniaus pilis. Per šį puolimą Jaunutis pabėgo iš pilies, tačiau Kęstučio raiteliai jį sugrąžino; kitas šaltinis šį įvykį apibūdina kaip priverstinį jo išvijimą iš Vilniaus. Vėliau, susitaręs su broliais, jis gavo valdyti Zaslavlį, o valdžios naštą Lietuvoje pasidalijo Algirdas ir Kęstutis.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Jaunutis. Vėlesnis istorinis atvaizdas, 1675 m.1675 m. · Žiūrėti galerijoje
Kęstučio perversmas ir Vilniausužėmimas (1344-1345 m. žiemą)Kryžiuočių ordinasAšmenaBreslaujaLietuvaPinskasPskovasSmolenskasUkmergėVilniusKarūnaJaunutis

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Išvaizda
  • Per 1345 m. lapkričio 22 d. įvykius pabėgo pusnuogis arba pusplikis.
  • Albertas Vijūkas-Kojelavičius ir Simonas Daukantas taip aprašo jo būklę pabėgimo iš pilies metu; tai nėra bendras išvaizdos apibūdinimas.
Gebėjimai
  • Teodoras Narbutas rašo, kad Jaunutis iš prigimties buvo visai ne karys.
  • Autoriaus vertinimas, pateiktas aprašant Jaunutį 1345 m. ir jo valdžios laikymą po didžiosios kunigaikštienės Ievos mirties.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 5 (2001 m.)
Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas
  • Buvo Lietuvos didysis kunigaikštis, valdė Vilnių ir gretimas sritis.
  • Saugojo Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, tačiau karo reikaluose neprilygo Algirdui ir Kęstučiui.
  • Po nuvertimo gavo valdyti Zaslaulį.
  • Po Gedimino mirties, pagal A. Šapokos redaguotą Lietuvos istoriją, Jaunutis tapo Vilniaus ir gretimų sričių valdovu; Teodoras Narbutas nurodo, kad 1345 m. jis buvo Lietuvos didysis kunigaikštis.
  • Michał Baliński taip aprašo Jaunutį, pabrėždamas, kad jis nebuvo įgijęs karinės šlovės; tai autoriaus istorinis vertinimas.
  • 1930 m. šaltinyje aprašomas susitarimas su broliais po to, kai Jaunutis buvo išvytas iš Vilniaus.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001aukstas

Brolių kivirčai paskatino slaptas sutartis, kuriomis siekta nuversti Jaunutį nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio sosto.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kivirčai tarp brolių davė pradžią slaptoms, bet sumaniai parengtoms sutartims siekiant nuversti nuo sosto Jaunutį. Kęstutis iš Trakų, savo valdos sostinės, turėjęs geriausių galimybių stebėti visus brolio žingsnius, staiga 1345 m. lapkričio 22 dieną su stipriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo kunigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgdamas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių chaną ieškojo prieglobsčio16 * .
t-004aukstas

Jaunutis gyveno prie tėvų Vilniuje, o po Gedimino mirties tapo Vilniaus ir gretimų sričių valdovu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tik pats jaunasis sūnus, Jaunutis, nebuvo gavęs jokios srities, o gyveno prie tėvų Vilniuje. Tėvui mirus, jis automatiškai pasidarė Vilniaus ir gretimųjų sričių valdovu.
t-005vidutinis

Kęstučiui užėmus Vilniaus pilis, Jaunutis pabėgo iš pilies, bet Kęstučio raiteliai jį sugrąžino iš miško.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kadangi Algirdas ar išIš Ja u n u čio a tim a m a sisukinėjo, ar tikrai sutartu v a ld ž ia laiku negalėjo iš Vitebsko atvykti, Kęstutis, netoli sostinės esančiuose Trakuose tvarkęs visus sąmokslo reikalus, lapkričio 22 dieną slapta į Vilnių įvedė kariuomenę ir paryčiu užėmė abi pilis. Pabudęs iš miego ir išgirdęs triukšmą, Jaunutis paspruko iš pilies ir pusnuogis pasileido bėgti, tačiau Kęstučio raiteliai jį iš miško atgal sugrąžino. Vėlėliau atvyko ir Algirdas su kariuomene.
t-010vidutinis

Teodoras Narbutas nurodo, kad 1345 m. mirus didžiajai kunigaikštienei Ievai, jos sūnus Jaunutis buvo Lietuvos didysis kunigaikštis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Pasikeitimai Lietuvos krašto viduje prasidėjo po didžiosios kunigaikštienės Jevnos (Jewny), arba Ievos**, mirties, ištikusios 1345 metais; naudodamasis jos patronatu, valdžią turėjo didysis kunigaikštis, Ievos sūnus Jaunutis. Betgi jis, iš prigimties būdamas visai ne karys ir, kaip matyti, blogai motinos išauklėtas, silpna ranka laikė valstybės vadžias.
t-003vidutinis

Jaunutis, neįgijęs karinės šlovės, saugojo Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, nors karo reikaluose neprilygo Algirdui ir Kęstučiui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

■ • - 25 ## Puslapis 42 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS bet ir Ašmeną, Ukmergę ir Breslaują. Tik neilgai Lietuvos sostinė šio naujo didžiojo kunigaikščio buvo valdoma. Jaunesnieji broliai, Algirdas - Vitebske ir Krėvoje, Kęstutis Žemaitijoje viešpatavę, dar tėvui gyvam esant, mūšių su Mazovija, Rusia ir Prūsijos ordinu išgarsinti, pavydžiai dėbčiojo į Jaunutį, kuris, karo dalykuose aniems toli gražu neprilygdamas, Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, šlovės neįgijęs, sergėjo.
t-002vidutinis

Jaunutis iš Vilniaus buvo išvytas jėga.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jaunutis iš Vilniaus buvo išvytas jėga. Išsyk jis pabėgo ieškoti pagalbos į Maskvą, bet vėliau su broliais susitarė ir gavo valdyti Zaslaulį. Algirdas gi su Kęstučiu pasidalino sunkų krašto vadovavimo darbą pusiau.
t-008vidutinis

Jaunutis ta me sąbrūzdy iš miego atsibudęs puspliki^ buvo iš sprukęs, vienok karėjai Kęstučio nutvėrė jį liekne ir į Vilnių parvedė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Pasiėmė abudu ant sutartos dienos su karėj ais į Vilnių ateiti, bet Algirdas dėl ūkės reikalų Vitebske sugaišo ir neatėjo ant paženklintos dienos. Kęstutis, nesulaukdamas jo, 22 dienoj lapkričio mėnesio įvedė auštant šienų vežimuose karėjus į Vilnių ir užėmė aukštąją ir žemąją pilis. Jaunutis tame sąbrūzdy iš miego atsibudęs puspliki^ buvo išsprukęs, vienok karėjai Kęstučio nutvėrė jį liekne ir į Vilnių parvedė.
Visi teiginiai ir įrodymai (10 teiginiai, 10 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

valdė teritoriją:
buvo valdovas:
gynė:
keliavo į:
gyveno:
turėjo priklausinį:
Jaunutis buvo valdovas:
Jaunutis valdė:
Jaunutis gyveno:
Ašmena priklausė ←:
Ukmergė priklausė ←:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—21
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—22
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—11
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995—11
Lietuvių tautos istorija, t. 5—11
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—12
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4—11
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—11