Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Asmuo

Barbora Radvilaitė

19 teiginių14 įrašų25 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Barbora Radvilaitė (lenk. Barbara Radziwiłłówna; 1520/1523 m. gruodžio 6 d. – 1551 m. gegužės 8 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikė, Goštautų valdų paveldėtoja, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė konsortė (nuo 1550 m.).

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Barbora Radvilaitė – Vilniaus kašteliono Jurgio duktė ir Trakų vaivados Goštauto našlė, kurios gyvenimas glaudžiai susijęs su Vilniumi ir valdovo Žygimanto Augusto aplinka. 1547 m. rugsėjį Karalių koplyčioje Vilniuje ji slapta susituokė su Žygimantu Augustu, o prieš pat vestuves, dar vadinama Stanisloviene Goštautiene, išdavė slavišką pakvitavimą su antspaudu. Jos rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, šalia Žemutinės pilies; su vyru ji bent kelioms dienoms kas mėnesį vykdavo medžioti, o 1548 m. valdovas leido Radvilai Rudajam siųsti jai į Vilnių žvėrienos. Po Barboros mirties Žygimantas Augustas Žemutinėje pilyje pastatydino Šv. Barboros bažnyčią jos atminimui, tačiau jos rūmų griuvėsiai 1828 m. buvo parduoti plytoms, o marmurinis antkapis XVIII a. pražuvo senosios Katedros griuvėsiuose.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Barboros Radvilaitės portretas heliografijoje kartu su Žygimanto Augusto portretais.2023 · Žiūrėti galerijoje
AugustasGoštautas (Trakų vaivada, Barborosvyras)Žygimantas Augustas (arkivyskupas,XVI a.)HabsburgaiKryžiuočių ordinasLietuviaiBarboros rūmai VilniujeNerisPskovasŠv. Onos bažnyčia VilniujeVilniusBarboros Radvilaitės rūmai,griuvėsiai ir parduotos plytosNamaskapitulakaštelionaslėnininkaiBarbora Radvilaitė
272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kaš­ teliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, naš­ lės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) · c-157457

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Išvaizda
  • Graži; turėjo ištaigingus brokato apdarus su šermuonėlio kailiu.
  • Michał Baliński ją apibūdina kaip gražią; Marija Matušakaitė 2011 m. aprašo Barboros apdarus.
Būdas
  • Kukli ir prielanki — taip ją apibūdina šaltinio autorius.
  • Michał Baliński aprašyme apie Žygimanto Augusto susižavėjimą Barbora, XVI a. įvykių kontekste.
Įpročiai
  • Bent kelioms dienoms per mėnesį vykdavo medžioti su Žygimantu Augustu.
  • Šaltinis tai nurodo kaip Barboros ir Žygimanto Augusto gyvenimo praktiką; laikas – jų santuokos laikotarpis.
  • Lituanistika-66360-Didieji-medziokliai-Radvilos
Gebėjimai
  • Rašė slaviškai.
  • 1547 m. rugsėjo 10 d., dar būdama Stanislovienė Goštautienė, ji išdavė slaviškai parašytą pakvitavimą su antspaudu.
Pareigos ir vaidmuo
  • Karalienė, Žygimanto Augusto žmona ir Lietuvos valdų, įskaitant Kauno seniūniją, valdytoja.
  • 1549 m. Žygimantas Augustas Kauno seniūniją kartu su kitomis Lietuvos valdomis užrašė žmonai Barborai Radvilaitei.
Istorinė reikšmė
  • Jos atminimui Žygimantas Augustas pastatydino Šv. Barboros bažnyčią Žemutinėje pilyje.
  • Michał Baliński aprašo po Barboros mirties pastatytą bažnyčią ir Augusto gedulą.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001aukstas

Barbora Radvilaitė buvo Vilniaus kašteliono Jurgio duktė ir Goštauto, Trakų vaivados, našlė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kašteliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, našlės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.
t-002aukstas

Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas susituokė slapta 1547 m. rugsėjo mėnesį Karalių koplyčioje Vilniuje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ši slapta santuoka įvyko 1547 metų rugsėjo mėnesį Karalių koplyčioje Vilniuje. Mačiau originalų raštą arba pakvitavimą, rašytą karalienės Barboros slaviškai, su antspaudu. Jį, dar būdama Stanislovienė Goštautienė, Trakų vaivadienė, našlė, išdavė 1547 metų rugsėjo 10 dieną, 6 indikte, tai yra, visai prieš pat tas sutuoktuves, kažkokiam Petrui Ivanovskiui pasiskolinus iš jo 128 kapas grašių ir 8 dubenis medaus, už tai užstatydama auksinę grandinę, įvertintą 227 vengriškais dukatais, ir 2 paauksuotas gūnias, įvertintas 131 grivina.
t-003aukstas

Barbora Radvilaitė gyveno rūmuose prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kašteliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, našlės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.
t-007aukstas

Žygimantas Augustas Žemutinėje pilyje pastatydino Šv. Barboros bažnyčią mylimos žmonos Barboros Radvilaitės atminimui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dažnas Žygimanto Augusto, jo palydos, svetimšalių pasiuntinių ir didikų buvojimas Vilniuje, tvarkingesnių, net puikių pastatų statymas vertė gyvai darbuotis amatininkus, didino jų skaičių. Be kitų, Žemutinėje pilyje buvo pastatyta Šv. Barboros bažnyčia, kurią Augustas nemažomis lėšomis pastatydino mylimos žmonos atminimui, po jos mirties visur ieškodamas paguodos savo skausmui numalšinti35.
t-011aukstas

Barbora Radvilaitė buvo Vilniaus kašteliono Jurgio dukra ir Trakų vaivados Goštauto našlė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kašteliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, našlės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.
t-004vidutinis

1547 m. rugsėjo 10 d. Barbora, dar kaip Stanislovienė Goštautienė, išdavė slavišką pakvitavimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ši slapta santuoka įvyko 1547 metų rugsėjo mėnesį Karalių koplyčioje Vilniuje. Mačiau originalų raštą arba pakvitavimą, rašytą karalienės Barboros slaviškai, su antspaudu. Jį, dar būdama Stanislovienė Goštautienė, Trakų vaivadienė, našlė, išdavė 1547 metų rugsėjo 10 dieną, 6 indikte, tai yra, visai prieš pat tas sutuoktuves, kažkokiam Petrui Ivanovskiui pasiskolinus iš jo 128 kapas grašių ir 8 dubenis medaus, už tai užstatydama auksinę grandinę, įvertintą 227 vengriškais dukatais, ir 2 paauksuotas gūnias, įvertintas 131 grivina.
t-005vidutinis

1828 m. Radvilų prokuratorija pardavė Barboros Radvilaitės rūmų griuvėsius už 500 sidabrinių rublių plytoms.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dar prieš kelerius metus Vilnių puošė Barboros rūmų griuvėsiai, stovėję tarp Katedros ir Šv. Jurgio bažnyčios prie Vilijos. Su skausmu ir pasibaisėjimu tenka pripažinti, kad 1828 metais tuometinė Radvilų prokuratorija, pro pirštus žiūrėdama į lietuviams brangius dingusios didingos praeities paminklus, atėmė iš miesto ir krašto, ir taip nedaug senovinių paminklų teturinčio, tuos garbingus ir puikius griuvėsius, parduodama juos už 500 sidabrinių rublių plytoms naujai statomam dvarininko Kosobudžkio namui Nr. priemiestyje už Aušros vartų.
Visi teiginiai ir įrodymai (19 teiginiai, 14 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

turėjo vyrą:
AugustasGoštautasŽygimantas Augustas
buvo susituokęs su:
AugustasŽygimantas Augustas
buvo žmona:
AugustasŽygimantas Augustas
turėjo priklausinį:
Barboros Radvilaitės rūmai, griuvėsiai ir parduotos plytosBarboros rūmai Vilniuje
Vyrai:
Goštautas
Sutuoktiniai:
Žygimantas Augustas
Žmonos ←:
Goštautas
Sutuoktiniai ←:
Žygimantas Augustas
Puslapio nuorodos:
NamasHabsburgaiLietuviaikapitulakaštelionaslėnininkaiKryžiuočių ordinasLietuviaiNerisPskovasVilniusŠv. Onos bažnyčia Vilniuje

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—137
Didieji medžiokliai Radvilos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: pareigūnai ir geriausi valdovo draugai—33
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—12
Iš LDK gyventojų aprangos istorijos: XVI–XVIII a.—11
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—11

Galerija

Atrinkta iš galerijos

Barboros Radvilaitės rūmų griuvėsių Vilniuje atvaizdas, susijęs su 1828 m. rūmų išardymu.Barboros Radvilaitės rūmų griuvėsių Vilniuje atvaizdas, susijęs su 1828 m. rūmų išardymu.Susijęs · Vaizdas
Visa galerija (2)