Lenkų didžponiams patarus, pir muoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila iš rinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš Jastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vie nuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės. Karalius tuoj pat aprūpino ją nemenkomis pajamomis: be turtingos Klodovo klebonijos Gniezno diecezijoje, dar anksčiau duotos naujajam bet ir kai kuriais padavimais ar užuominomis, kurias aptikau Vil niaus kapitulos ar Karaliauč.
Žodis „diecezija“ vartojamas kalbant apie Vilniaus ir Gniezno bažnytines jurisdikcijas bei apie italų dieceziją.
Michał Baliński, „Vilniaus miesto istorija“ (2007 m.), aprašo Vilniaus vyskupą ir Gniezno dieceziją; Teodoras Narbutas, „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.), žodį vartoja aprašydamas Odoakrui patikėtą valdžią italų diecezijoje.
Dėl to Romos senatas nusiuntė į Konstantinopolį pasiuntinius, pranešdamas, jog nereikia skelbti imperatorių Romoje, nes aukščiausio rango pareigūnas yra Rytų imperijoje; imperatorius gali drąsiai pasikliauti dora ir karingumu Odoakro kaip patricijaus, kuriam jis teikiasi patikėti valdžią italų diecezijoje.
Dėl to Romos senatas nusiuntė į Konstantinopolį pasiuntinius, pranešdamas, jog nereikia skelbti imperatorių Romoje, nes aukščiausio rango pareigūnas yra Rytų imperijoje; imperatorius gali drąsiai pasikliauti dora ir karingumu Odoakro kaip patricijaus, kuriam jis teikiasi patikėti valdžią italų diecezijoje.
Iškilmingai, dalyvaujant lietuvių ir lenkų kunigaikščiams bei didikams, ją pašventino Gniezno arkivyskupas Bodzanta, o karalienė Jadvyga iš savo pačios lobyno skrynių apdovanojo brangiais rykais ir visokia manta. Lenkų didžponiams patarus, pirmuoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila išrinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš Jastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vienuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės Elžbietos nuodėmklausį, pavyzdingą vyrą ir garsų pamokslininką9. O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų titulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinantiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą.
Karalius tuoj pat aprūpino ją nemenkomis pajamomis: be turtingos Klodovo klebonijos Gniezno diecezijoje, dar anksčiau duotos naujajam bet ir kai kuriais padavimais ar užuominomis, kurias aptikau Vilniaus kapitulos ar Karaliauč. slapt. archyvo dokumentuose. 8 Katedra pastatyta Švč. Trejybės ir Dievo Motinos Švč. Mergelės Marijos garbei, tačiau pašvęsta ypačiai šv. Stanislovui, kankiniui ir vyskupui bei šv.