Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Torunė

27 teiginiai30 įrašų12 ryšių

Vikipedijos įžanga

Torùnė (lenk. Toruń, vok. Thorn, lot. Thorunia, Torunium, Thorunium) – miestas-apskritis Lenkijos šiaurinėje dalyje, prie Vyslos upės. Tai antroji Kujavijos Pamario vaivadijos sostinė (pirmoji – Bydgoščius). Pramoninis miestas, kur išvystyta chemijos (ypač trąšų), tekstilės, prietaisų, baldų, medienos pramonė. Universitetas įkurtas 1945 m.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Torunė – istorinė gyvenvietė ir kryžiuočių pilies vieta Kulmo žemėje, prie Vyslos. 1231 m. Ordino magistras čia pastatė pilį, o po šio įtvirtinimo pradėta sisteminga agresija prieš prūsus. 1236 m. Torunės miestas buvo perkeltas į dabartinę vietą; čia pilis iš pradžių statyta iš rąstų, žemių ir akmenų, o XIII a. 6–7 dešimtmečiais tapo mūrinė, joje įsikūrė Ordino konventas. Torunė buvo ne tik karinis, bet ir religinis centras: po vienos pergalės broliai mieste įsteigė bei apdovanojo moterų vienuolyną. Išskirtinį pilies gyvenimo mastą rodo pasakojimas apie Krokuvos kilmingąjį, atsiuntusį tris laivus su vynu, midumi, maistu, 300 jaučių bei karvių ir kitais gyvuliais, taip išgelbėjusį brolius nuo didelio vargo.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Martynas iš GolinoPipinasSkomantasVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Kryžiuočių ordinasSūduviaiBaltijos jūraMalburgasPilaitėTorunė
Savaime suprantama, kad ėmę masiškai statydintis mūrnamius kauniečiai sekė matytais pavyzdžiais. Kauno miestiečiai, ypač pirkliai, pasklisdavo po visą regi- oną, į kurį įėjo Lietuva, Lenkija, Prūsija, Livonija, bet dažniausiai ir gausiausiai lan- kėsi Prūsų miestuose: Gdanske, Karaliaučiuje, Torunėje. Šie miestai dar iš viduram- žių paveldėjo tvirtas raudonų plytų gotikos architektūrinio stiliaus tradicijas, kurios klestėjo ir XVI a.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) · c-185011

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Torunėje pradėta statyti pilis: iš pradžių iš rąstų, žemių ir akmenų, vėliau – mūrinė.
  • Torunės ligoninės koplyčia buvo už miesto sienų.
  • 1236 m. perkėlus miestą į dabartinę vietą; apie XIII a. vidurį pilyje, atrodo, įsikūrė Ordino konventas.
  • Aprašant brolio Heidenreicho, Kulmo vyskupo, atliktą koplyčios šventinimą.
Fiziniai bruožai
  • Torunė paveldėjo tvirtas raudonų plytų gotikos architektūrinio stiliaus tradicijas.
  • Zigmantas Kiaupa rašo apie Prūsų miestus, tarp jų Torunę; šios tradicijos klestėjo ir XVI a.
Aplinka
  • Torunė buvo prie Vyslos.
  • Petras Dusburgietis mini prūsų pilį Ragavą, buvusią Vyslos pakrantėje aukščiau Torunės.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002aukstas

Torunę 1235 m. pastatė kryžiuočiai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1255 metais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Otokami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų laikų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
t-005aukstas

Sužinoję apie Gedimino skundą popiežiui, Torunės, Kulmo, Braunsbergo ir Neuenbergo gvardijonai stojo ginti kryžiuočių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tad atmeskite tą bedievišką sąjungą: o kadangi Viešpats jūsų ginklą valdo ir narsos didybės suteiks, nesiliaukite kovoję su priešu ir tik po visiško jo sunaikinimo pelnysite garbę žemėje, o danguje triumfo laurus"8. Kai maždaug tuo metu sužinota, jog Gedimino skundas tikrai popiežiui pasiųstas, ne tik Mažesniųjų brolių visos Prūsijos kustodas, to paties ordino Torunės, Kulmo, Braunsbergo ir Neuenbergo gvardijonai, bet ir didžios garbės verti abatai: Paulius iš Olivos ir Jordanas iš Pelplino stojo ginti kryžiuočių, tiesiogiai popiežiui dviejuose laiškuose pranešdami, esą meilė tiesai ir pareiga jos laikytis verčianti juos pareikšti Jo Šventenybei, kad Ordino brolių garbė tapo šmeižikišku ir nedoru būdu suteršta, nes pavyduoliai jų priešai išdrįso teigti, esą ordinas karštai priešinęsis Lietuvos karaliaus pageidavimui priimti krikščionių tikėjimą*. Jie tad, esant tokiai Minus ergo decet militantes domino, genti peccatrici, populo nequam, filiis sceleratis aliqua pactione conjungi.
t-001vidutinis

Stalininkas Druzigeris Torunėje klaidingai pranešė, kad krikščionių kariuomenė žuvo mūšyje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tuo tarpu stalininkas Druzigeris, su saviškiais nelyginant koks bailys pabėgęs iš mūšio, Torunės mieste pranešė, kad ir broliai, ir maldininkai, ir visa krikščionių kariuomenė žuvusi mūšyje, o tada Kulmo žemėje ir Lenkijoje kilo toks baisus krikščionių raudojimas, kokio nuo amžių nebuvo girdėta.
t-003vidutinis

Torunės seime dėl ginčų su Gdansku ir kitų nesutarimų nebuvo numatyta nustatyti jokių rinkliavų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau Torunės seime, kilus ginčams su Gdansku ir kitiems nesutarimams, jokių rinkliavų nustatyti nė nemanyta, ir karalius, ne dėl to, kad būtų engęs jam pavaldžius žmones ar norėjęs suvaržyti kurio nors luomo teises bei privilegijas, bet iškilus netikėtiems krašto reikalams, visų pirma dėl Livonijos ir Lietuvos sienų gynybos, norėdamas, kad pirkliai iš nemažų savo prekybos pajamų ką nors kraštui paskirtų, kas jiems su kaupu sugrįš iš užsienio prekybos, bet nebūtų rizikuojama sienų saugumu, įsakė tuojau pat rinkti muitus. Dėl Vilniaus Batoras pareikalavo iš vaivados Radvilos, kad šis neprieštaraudamas savo autoritetu paakintų visus mokėti nustatytus muitus, o iš Vilniaus miestiečių, be to, dar išreikalautų Czopowe i Szosowe mokesčius*.
t-004vidutinis

Stepono Batoro dokumentas buvo duotas Torunėje 1576 m. gruodžio 20 d.

Įrodymai (1)
t-007vidutinis

Torunę 1235 m. pastatė kryžiuočiai, Teutonų ordinui gausinant miestus ir pilis Baltijos pakrantėse.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1255 metais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Otokami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų laikų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
t-009vidutinis

XVII a. Torunės magistrato bibliotekos nuorašas buvo padarytas iš Karaliaučiaus bibliotekos teksto.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Torunės magistrato bibliotekos nuorašas (XVII a.) padarytas iš Karaliaučiaus bibliotekos teksto. Nurašyta žmogaus, gerai mokėjusio viduramžių lotynų kalbą, daugelyje vietų tekstui grąžinusio pirminę prasmę.
Visi teiginiai ir įrodymai (27 teiginiai, 30 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo kelionės vieta:
Martynas iš Golino
mirties vieta:
Pipinas
buvo puolamas:
SkomantasSūduviai
buvo pastatyta:
Kryžiuočių ordinas
turėjo priklausinį:
Pilaitė
Pipinas mirė ←:
Pipinas
Kryžiuočių ordinas pastatė ←:
Kryžiuočių ordinas
Puslapio nuorodos:
VytautasKryžiuočių ordinasBaltijos jūraMalburgas

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—1722
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—75
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995—11
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—11
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—11