Vieta

Skalva

9 teiginiai10 įrašų10 ryšių

Vikipedijos įžanga

Skalva (lot. Scalovia, Sclavonia, Schlavonia, vok. Sclavonia, Schalauen, prūsų k. Skālwa) – skalvių genties žemė, buvusi tarp Nadruvos ir Žemaičių. Ši žemė apėmė Nemuno žemupį nuo Smalininkų ir Minijos žemupį nuo Priekulės apylinkių. Centras – Ragainė. Skalvai dažnai priskiriama Lamata arba Lamotė, kurios ribos beveik sutampa su Šilutės rajono savivaldybės riba, bet dar priskiriama Priekulės, Agluonėnų, Veiviržėnų, Judrėnų apylinkės.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Dusburgietis teigia, kad pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha. Dusburgietis teigia, kad kai kurie tyrinėtojai Petro iš Dusburgo aprašytą teritoriją, pietvakariuose ribojamą Osos ir Vyslos, nuo Pamedės ligi Skalvos prie Nemuno apibūdina kaip prūsų gyvenamą3. Dusburgietis teigia, kad 1253—1259 m. Mindaugo dokumentai, kad ir kaip juos vertintume, liudija, kad tuo metu Dainava (plačiąja prasme), arba Jotvingija, taip pat Skalva, Nadruva tarptautinėje plotmėje buvo laikomos Lietuvos valdovo žemėmis (LUB, 1, Nr.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Fiziniai bruožai	Prūsijos žemės dalis	Petro iš Dusburgo kronikoje Skalva išvardyta tarp 11 Prūsijos žemės dalių.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Paskirtis	Lietuvos valdovo žemė	Šaltinio autoriaus vertinimu, 1253–1259 m. Mindaugo dokumentai liudija, kad tuo metu Skalva tarptautinėje plotmėje buvo laikoma Lietuvos valdovo žeme.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003aukstas

1253-1259 m. Mindaugo dokumentai liudija, kad Skalva tarptautinėje plotmėje laikyta Lietuvos valdovo žeme.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1253—1259 m. Mindaugo dokumentai, kad ir kaip juos vertintume, liudija, kad tuo metu Dainava (plačiąja prasme), arba Jotvingija, taip pat Skalva, Nadruva tarptautinėje plotmėje buvo laikomos Lietuvos valdovo žemėmis (LUB, 1, Nr.

t-004aukstas

Skalvos centras buvo Ragainė (dab.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Teritorija abipus Nemuno žemupio — rytuose maždaug iki Viešvilės, vakaruose iki Atmatos, šiaurėje siekė Sešuvies ir Jūros santaką, o pietuose ėjo iki Nemuno—Priegliaus takoskyros. XIII a. Skalvos centras buvo Ragainė (dab. Nemanas) kair. Nemuno krante.

t-001vidutinis

Užkariavę nadruvius, Ordino broliai nukreipė ginklus prieš skalvius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie įvykius prieš šį karą Iš dievo malonės užkariavę nadruvius, broliai nukreipė savo ginklus prieš skalvius, įsitikinę, kad tol nebus nieko padarę, kol dar jiems bus likę kas daro; beje, kurios ne kurios žemiau aprašytos kovos vyko po karo su nadruviais, nes skalvius buvo galima pasiekti laivais, o tam negalėjo trukdyti nadruviai, gyvenantys toliau nuo Nemuno. 464 D.

t-005vidutinis

Sembų fogtas Ditrichas su Ordino pajėgomis atplaukė į skalvių žemę abiejose Nemuno pusėse ir užpuolė Ragainės vietoje stovėjusią pilį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Ragainės pilies užkariavimą Brolis Ditrichas, sembų fogtas, atplaukė magistro įsakytas su daugybe brolių ir tūkstančiu vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus, į skalvių žemę, esančią abiejose Nemuno pusėse, ir, netikėtai patraukęs link pilies, stovėjusios toje vietoje, kur dabar yra Ragainės pilis, ją užpuolė468. Kai kurie, atrėmę kopėčias, stengėsi užkopti ant sienų.

t-006vidutinis

Kai kurie tyrinėtojai teritoriją nuo Pamedės iki Skalvos prie Nemuno apibūdino kaip prūsų gyvenamą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kai kurie tyrinėtojai Petro iš Dusburgo aprašytą teritoriją, pietvakariuose ribojamą Osos ir Vyslos, nuo Pamedės ligi Skalvos prie Nemuno apibūdina kaip prūsų gyvenamą3. Antra vertus, remiantis prūsų—lietuvių bendrybėmis, užfiksuotomis XV—XVI bei ankstesnių amžių šaltiniuose, istoriografijoje formavosi nuomonė, kad ne tik Nadruva bei Skalva, bet ir Semba yra dalis Žemaitijos, kad tai tik atskiri lietuvių kalbos dialektai; vakarinių baltų, arba prūsų, kalba laikyta, tik lietuvių kalbos tarme4.

t-007vidutinis

Pirmasis staigus smūgis buvo planuotas prieš Skalvių miestą ir pilį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Vis dėlto viskas baigėsi visai kitaip, nei buvo norėta. Pirmąjį staigų smūgį ketino nukreipti į Skalvių miestą ir pilį. Ir tikrai per pirmąjį antpuolį lengvai pavyko išžudyti tuos, kurie, nieko nežinodami, pakliuvo puolantiesiems po ranka, žuvo ten ir Liudvikas Oksė, kilmingiausias ordino žmogus, vis dėlto nepavyko greitai užbaigti kovos, nes smarkiai į priekį veržęsi kariai buvo atstumti nuo vartų.

t-222841vidutinis

XIII a. Skalvos centras buvo Ragainė kairiajame Nemuno krante.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Teritorija abipus Nemuno žemupio — rytuose maždaug iki Viešvilės, vakaruose iki Atmatos, šiaurėje siekė Sešuvies ir Jūros santaką, o pietuose ėjo iki Nemuno—Priegliaus takoskyros. XIII a. Skalvos centras buvo Ragainė (dab. Nemanas) kair. Nemuno krante.

Visi teiginiai ir įrodymai (9 teiginiai, 10 įrašai)

Struktūruoti ryšiai