Asmuo

Meinhardas Saksas iš Kverfurto

8 teiginiai10 įrašų10 ryšių

Dusburgietis teigia, kad apie brolį Meinhardą, Prūsijos žemės magistrą Brolis Meinhardas Saksas iš Kverfurto, tryliktas Prūsijos magistras, vadovavo vienuolika metų527. Dusburgietis teigia, kad meinhardas Saksas iš Kverfurto kėlė siaubą visiems priešams, nes jų negalėjo apsaugoti nuo jo keršto nei įtvirtinimai, nei dideli nuotoliai. Dusburgietis teigia, kad apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti krikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

JunigedaPieštvėSkalvaViznaMeinhardas Saksas iš Kverfurto

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Pareigos ir vaidmuo
  • Tryliktasis Prūsijos žemės magistras; vadovavo vienuolika metų.
  • Petras Dusburgietis, aprašydamas Meinhardą, nurodo jo pareigas ir vadovavimo trukmę.
Gebėjimai
  • Subūrė kariuomenę ir vadovavo kariniams žygiams bei pilių puolimams.
  • 1290 ir 1294 m. kronikos pasakojimuose aprašomi Meinhardo vadovauti kariniai veiksmai.
BūdasŠaltinių nesutarimas
  • Kronikos autoriaus vertinimu, jo nepalaužė vargai; jis nebijojo žūti ir neatsisakė gyventi.
  • Kronikos autoriaus teigimu, jis kėlė siaubą visiems priešams, kurių neapsaugojo nei įtvirtinimai, nei dideli nuotoliai.
  • Autoriaus apibūdinimas pasakojime apie Junigedos ir Pieštvės pilių papilių sudeginimą; įvykis datuojamas švento Jokūbo diena.
  • Autoriaus vertinimas karinių veiksmų aprašyme; pateiktoje ištraukoje tiksli data nenurodyta.
Pažiūros
  • Kronikos autoriaus teigimu, jis troško plėsti krikščionių gyvenamus plotus ir didinti Prūsijos žemes, o pilį pastatė Dievo garbei ir šlovei.
  • 1289 m. pasakojimas apie Ragainės pilies pastatymą Skalvių žemėje.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001aukstas

1294 m. Meinhardas Saksas iš Kverfurto subūrė kariuomenę, užėmė Mazovijos kunigaikščio Boleslovo Viznos pilį ir ją sugriovė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip buvo sugriauta Mazovijos kunigaikščio pilis, kurią vadina Vizna Tais pačiais 1294 metais, užmiršęs dievo baimę, Boleslovas, Mazovijos kunigaikštis, ieškodamas dingsties suniekinti dievą bei užkrauti krikščionims sunkią ir skaudžią naštą, ne kartą vaišino savo pilyje Viznoje tikėjimo priešus lietuvius, leisdamas jiems plėšti Prūsijos bei Lenkijos žemes. Jis nesiliovė šito daręs, nors daug kartų buvo išganingai dėl to įspėtas. Todėl brolis Meinhardas, magistras, gerai žinodamas, kad paklydimui, kuriam nesipriešinama, pritariama, o tas žmogus, kuris neužkerta kelio slapto sąmokslo keliamam pavojui, viešai palaiko nusikalstamą veiklą, subūrė daug karių, užėmė šią pilį ir ją iš pamatų sugriovė.
t-002aukstas

Meinhardas Saksas iš Kverfurto švento Jokūbo dieną su raiteliais užpuolė Junigedą ir Pieštvę ir sudegino abiejų pilių papilius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Junigedos ir Pieštvės pilių papilių sudeginimą Tais pačiais metais, švento Jokūbo apaštalo dieną (liepos 25), brolis Meinhardas, magistras, kurio nei vargai nepalaužė, nei mirtis nepalauš, kuris nei žūti nebijojo, nei gyventi neatsižadėjo, subūrė galybę raitelių ir smarkiai užpuolė abi lietuvių pilis, būtent: Junigedą ir Pieštvę541; kai abi šalys patyrė nuostolių užmuštaisiais ir sužeistaisiais, jie iki pamatų sudegino abiejų pilių papilius, nes nieko daugiau nestengė padaryti.
t-004aukstas

1289 m. balandžio 23 d. Meinhardas Saksas iš Kverfurto su kariuomene patraukė į Skalvą ir Nemuno pakrantėje pastatė Landeshutės pilį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti krikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei ant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai reiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine, palikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą, su 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių.
t-006vidutinis

Apie brolį Meinhardą, Prūsijos žemės magistrą Brolis Meinhardas Saksas iš Kverfurto, tryliktas Prūsijos magistras, vadovavo vienuolika metų527.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti krikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei ant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai reiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine, palikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą, su 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių.
t-008vidutinis

Apie Kolainių pilies užpuolimą 1290 viešpaties metais, švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23), brolis Meinhardas, magistras, smarkiai užpuolė Kolainių pilį529 su penkiais šimtais raitelių ir dviem tūkstančiais pėstininkų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti krikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei ant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai reiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine, palikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą, su 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių.

Meinhardas Saksas iš Kverfurto buvo tryliktas Prūsijos magistras ir vadovavo vienuolika metų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip buvo sugriauta Mazovijos kunigaikščio pilis, kurią vadina Vizna Tais pačiais 1294 metais, užmiršęs dievo baimę, Boleslovas, Mazovijos kunigaikštis, ieškodamas dingsties suniekinti dievą bei užkrauti krikščionims sunkią ir skaudžią naštą, ne kartą vaišino savo pilyje Viznoje tikėjimo priešus lietuvius, leisdamas jiems plėšti Prūsijos bei Lenkijos žemes. Jis nesiliovė šito daręs, nors daug kartų buvo išganingai dėl to įspėtas. Todėl brolis Meinhardas, magistras, gerai žinodamas, kad paklydimui, kuriam nesipriešinama, pritariama, o tas žmogus, kuris neužkerta kelio slapto sąmokslo keliamam pavojui, viešai palaiko nusikalstamą veiklą, subūrė daug karių, užėmė šią pilį ir ją iš pamatų sugriovė.
Visi teiginiai ir įrodymai (8 teiginiai, 10 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

surengė žygį į:
užėmė:
Meinhardas Saksas iš Kverfurto puolė:
Meinhardas Saksas iš Kverfurto užėmė:
Puolė Junigedą ←:
Puolė Pieštvę ←:
Užėmė Vizną ←:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—89