1294 m. Meinhardas Saksas iš Kverfurto subūrė kariuomenę, užėmė Mazovijos kunigaikščio Boleslovo Viznos pilį ir ją sugriovė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 187
Apie tai, kaip buvo sugriauta Mazovijos kunigaikščio pilis, kurią vadina Vizna Tais pačiais 1294 metais, užmiršęs dievo baimę, Boleslovas, Mazovijos kunigaikštis, ieškodamas dingsties suniekinti dievą bei užkrauti krikščionims sunkią ir skaudžią naštą, ne kartą vaišino savo pilyje Viznoje tikėjimo priešus lietuvius, leisdamas jiems plėšti Prūsijos bei Lenkijos žemes. Jis nesiliovė šito daręs, nors daug kartų buvo išganingai dėl to įspėtas. Todėl brolis Meinhardas, magistras, gerai žinodamas, kad paklydimui, kuriam nesipriešinama, pritariama, o tas žmogus, kuris neužkerta kelio slapto sąmokslo keliamam pavojui, viešai palaiko nusikalstamą veiklą, subūrė daug karių, užėmė šią pilį ir ją iš pamatų sugriovė.
Meinhardas Saksas iš Kverfurto švento Jokūbo dieną su raiteliais užpuolė Junigedą ir Pieštvę ir sudegino abiejų pilių papilius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 184-185
Apie Junigedos ir Pieštvės pilių papilių sudeginimą Tais pačiais metais, švento Jokūbo apaštalo dieną (liepos 25), brolis Meinhardas, magistras, kurio nei vargai nepalaužė, nei mirtis nepalauš, kuris nei žūti nebijojo, nei gyventi neatsižadėjo, subūrė galybę raitelių ir smarkiai užpuolė abi lietuvių pilis, būtent: Junigedą ir Pieštvę541; kai abi šalys patyrė nuostolių užmuštaisiais ir sužeistaisiais, jie iki pamatų sudegino abiejų pilių papilius, nes nieko daugiau nestengė padaryti.
Meinhardas Saksas iš Kverfurto buvo tryliktas Prūsijos magistras ir vadovavo vienuolika metų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 187
Apie tai, kaip buvo sugriauta Mazovijos kunigaikščio pilis, kurią vadina Vizna Tais pačiais 1294 metais, užmiršęs dievo baimę, Boleslovas, Mazovijos kunigaikštis, ieškodamas dingsties suniekinti dievą bei užkrauti krikščionims sunkią ir skaudžią naštą, ne kartą vaišino savo pilyje Viznoje tikėjimo priešus lietuvius, leisdamas jiems plėšti Prūsijos bei Lenkijos žemes. Jis nesiliovė šito daręs, nors daug kartų buvo išganingai dėl to įspėtas. Todėl brolis Meinhardas, magistras, gerai žinodamas, kad paklydimui, kuriam nesipriešinama, pritariama, o tas žmogus, kuris neužkerta kelio slapto sąmokslo keliamam pavojui, viešai palaiko nusikalstamą veiklą, subūrė daug karių, užėmė šią pilį ir ją iš pamatų sugriovė.
1289 m. balandžio 23 d. Meinhardas Saksas iš Kverfurto su kariuomene patraukė į Skalvą ir Nemuno pakrantėje pastatė Landeshutės pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 178
Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti krikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei ant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai reiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine, palikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą, su 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių.
Meinhardas Saksas iš Kverfurto kėlė siaubą visiems priešams, nes jų negalėjo apsaugoti nuo jo keršto nei įtvirtinimai, nei dideli nuotoliai.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 178
Dėl to jis kėlė siaubą visiems priešams, nes jų negalėjo apsaugoti nuo jo keršto nei įtvirtinimai, nei dideli nuotoliai. 235 (228).
Apie brolį Meinhardą, Prūsijos žemės magistrą Brolis Meinhardas Saksas iš Kverfurto, tryliktas Prūsijos magistras, vadovavo vienuolika metų527.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 178
Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti krikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei ant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai reiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine, palikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą, su 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių.
Apie Kolainių pilies užpuolimą 1290 viešpaties metais, švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23), brolis Meinhardas, magistras, smarkiai užpuolė Kolainių pilį529 su penkiais šimtais raitelių ir dviem tūkstančiais pėstininkų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 178
Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti krikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei ant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai reiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine, palikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą, su 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių.
Meinhardas Saksas iš Kverfurto buvo tryliktasis Prūsijos žemės magistras.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 177
Brolis Meinhardas Saksas iš Kverfurto, tryliktas Prūsijos magistras, vadovavo vienuolika metų527.