1294 m. Meinhardas Saksas iš Kverfurto subūrė kariuomenę, užėmė Mazovijos kunigaikščio Boleslovo Viznos pilį ir ją sugriovė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 187
Apie tai, kaip buvo sugriauta Mazovijos kunigaikščio pilis, kurią vadina Viz\n na\n\n Tais pačiais 1294 metais, užmiršęs dievo baimę, Boleslovas, Mazovijos kunigaikštis,\nieškodamas dingsties suniekinti dievą bei užkrauti krikščionims sunkią ir skaudžią naštą,\nne kartą vaišino savo pilyje Viznoje tikėjimo priešus lietuvius, leisdamas jiems plėšti\nPrūsijos bei Lenkijos žemes. Jis nesiliovė šito daręs, nors daug kartų buvo išganingai\ndėl to įspėtas. Todėl brolis Meinhardas, magistras, gerai žinodamas, kad paklydimui,\nkuriam nesipriešinama, pritariama, o tas žmogus, kuris neužkerta kelio slapto sąmokslo\nkeliamam pavojui, viešai palaiko nusikalstamą veiklą, subūrė daug karių, užėmė šią pilį\nir ją iš pamatų sugriovė.
Meinhardas Saksas iš Kverfurto švento Jokūbo dieną su raiteliais užpuolė Junigedą ir Pieštvę ir sudegino abiejų pilių papilius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 184-185
Apie Junigedos ir Pieštvės pilių papilių sudeginimą\n\nTais pačiais metais, švento Jokūbo apaštalo dieną (liepos 25), brolis Meinhardas,\nmagistras, kurio nei vargai nepalaužė, nei mirtis nepalauš, kuris nei žūti nebijojo, nei\ngyventi neatsižadėjo, subūrė galybę raitelių ir smarkiai užpuolė abi lietuvių pilis, būtent:\nJunigedą ir Pieštvę541; kai abi šalys patyrė nuostolių užmuštaisiais ir sužeistaisiais, jie iki\npamatų sudegino abiejų pilių papilius, nes nieko daugiau nestengė padaryti.
Meinhardas Saksas iš Kverfurto buvo tryliktas Prūsijos magistras ir vadovavo vienuolika metų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 187
Apie tai, kaip buvo sugriauta Mazovijos kunigaikščio pilis, kurią vadina Viz\n na\n\n Tais pačiais 1294 metais, užmiršęs dievo baimę, Boleslovas, Mazovijos kunigaikštis,\nieškodamas dingsties suniekinti dievą bei užkrauti krikščionims sunkią ir skaudžią naštą,\nne kartą vaišino savo pilyje Viznoje tikėjimo priešus lietuvius, leisdamas jiems plėšti\nPrūsijos bei Lenkijos žemes. Jis nesiliovė šito daręs, nors daug kartų buvo išganingai\ndėl to įspėtas. Todėl brolis Meinhardas, magistras, gerai žinodamas, kad paklydimui,\nkuriam nesipriešinama, pritariama, o tas žmogus, kuris neužkerta kelio slapto sąmokslo\nkeliamam pavojui, viešai palaiko nusikalstamą veiklą, subūrė daug karių, užėmė šią pilį\nir ją iš pamatų sugriovė.
1289 m. balandžio 23 d. Meinhardas Saksas iš Kverfurto su kariuomene patraukė į Skalvą ir Nemuno pakrantėje pastatė Landeshutės pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 178
Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą\n\n 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti\nkrikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio\nkankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei\nant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai\nreiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine,\npalikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą,\nsu 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių.
Meinhardas Saksas iš Kverfurto kėlė siaubą visiems priešams, nes jų negalėjo apsaugoti nuo jo keršto nei įtvirtinimai, nei dideli nuotoliai.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 178
Dėl to jis kėlė siaubą visiems priešams, nes jų\nnegalėjo apsaugoti nuo jo keršto nei įtvirtinimai, nei dideli nuotoliai.\n\n\n\n\n 235 (228).
Apie brolį Meinhardą, Prūsijos žemės magistrą Brolis Meinhardas Saksas iš Kverfurto, tryliktas Prūsijos magistras, vadovavo vienuolika metų527.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 178
Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą\n\n 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti\nkrikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio\nkankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei\nant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai\nreiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine,\npalikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą,\nsu 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių.
Meinhardas Saksas iš Kverfurto patraukė atgal, tačiau patyrė ir sunkių nuostolių, mat neskaitant kitų žuvusiųjų, kurių buvo gana daug, brolis Henrikas iš Dobino su būriu ginklanešių nukovė 80 lietuvių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 178
237 (230). Apie Sembos žemės nusiaubimą Tų pačių metų rudenį lietuvių karalius su aštuoniais tūkstančiais raitelių įsibrovė į Sembos žemę, sudegino visus pastatus bei pasėlius, tačiau nužudė tik kelis krikščionis, o grobio išsigabeno palyginti nedaug, nes broliai iš anksto sužinojo, jog šie susiruošė į žygį. Beveik 14 dienų žygiavęs per šią žemę nuo vieno pasienio iki kito, jis patraukė atgal, tačiau patyrė ir sunkių nuostolių, mat neskaitant kitų žuvusiųjų, kurių buvo gana daug, brolis Henrikas iš Dobino su būriu ginklanešių nukovė 80 lietuvių.
Apie Kolainių pilies užpuolimą 1290 viešpaties metais, švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23), brolis Meinhardas, magistras, smarkiai užpuolė Kolainių pilį529 su penkiais šimtais raitelių ir dviem tūkstančiais pėstininkų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 178
Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą\n\n 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti\nkrikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio\nkankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei\nant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai\nreiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine,\npalikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą,\nsu 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Beveik 14 dienų žygiavęs per šią žemę nuo vieno pasienio iki kito, jis patraukė atgal, tačiau patyrė ir sunkių nuostolių, mat neskaitant kitų žuvusiųjų, kurių buvo gana daug, brolis Henrikas iš Dobino su būriu ginklanešių nukovė 80 lietuvių. 238 (231). Apie Kolainių pilies užpuolimą 1290 viešpaties metais, švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23), brolis Meinhardas, magistras, smarkiai užpuolė Kolainių pilį529 su penkiais šimtais raitelių ir dviem tūkstančiais pėstininkų.
Susietas teiginys: t-009
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
235 (228). Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti krikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei ant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai reiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine, palikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą, su 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių. Neilgai trukus prie Nemuno, šiek tiek žemiau, pastatė Skalvių pilį528, kad turėtų kur gyventi skalviai, atsivertę į Kristaus tikėjimą.