Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
7 teiginiai9 įrašai7 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Prieglius (vok. Pregel, rus. Преголя) – upė Rusijoje, Kaliningrado srityje. Upė susidaro prie Černiachovsko susiliejus Įsručiui ir Angrapei. Ilgis – 123 km, su Angrape (Vingrupė) – 292 km. Įteka į Aistmares.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Prieglius – istorinė upė, minima pasakojant apie prūsų, lietuvių ir kryžiuočių kovų erdvę. Ordino atsikraustymo metu ji buvo viena iš natūralių apytikslės kalbinės ribos tarp lietuvių ir prūsų linijų, greta Deimenos, Alnos žemupio bei kitų vandens kelių. Prie Priegliaus prūsai pastatė tiltą ir abiejuose jo galuose įrengė tvirtus kuorus, mėgindami sutrukdyti kryžiuočiams plukdyti reikmenis į Karaliaučiaus pilį. Upės pakrantės taip pat tapo karo veiksmų vieta: jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė čia apgulė Vėluvos pilį. 1358 m. Prieglius buvo minimas ir Lietuvos diplomatiniuose reikalavimuose, siekiant susigrąžinti kryžiuočių užgrobtas žemes iki jo žemupio ir jūros.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
ties Pleviškių kaimu, as tuonios mylios nuo Karaliaučiaus, prie Priegliaus upės.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| AplinkaŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Infrastruktūra |
|
| |
| Paskirtis |
|
|
Patikrinti teiginiai
Jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kai jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi prieš kryžiuočius Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje (III, 122), Manto vadovaujami prūsai nusiaubė Kulmo žemę, o po to (1263 m.
Kalbinė riba tarp lietuvių ir prūsų Ordino atsikraustymo metu ėjo Priegliumi ir kitomis natūraliomis ribomis.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Becenbergeris nustatė, kad vietovardžiai, kilę iš lietuviškų žodžių kiemas, upė, kalnas, paplitę į rytus nuo Deimenos ir Alnos (kair. Priegliaus intako), o vietovardžiai, kilę iš atitinkamų prūsiškų žodžių caymis, ape, garbis,— į vakarus. Taigi abiejų tyrinėtojų duomenimis, kalbinė riba tarp lietuvių ir prūsų Ordino atsikraustymo metu ėjo apytiksliai natūraliomis ribomis — upėmis Deimena, Priegliumi, Alnos žemupiu, Ašvenos ir Vangrapės aukštupiais iki Dubenykų 3 Būga K.
1358 m. Lietuvos vyriausybė reikalavo grąžinti kryžiuočių užgrobtas žemes iki Alnos, Priegliaus žemupio ir jūros.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
1358 m. Lietuvos vyriausybė derybose su Vokietijos imperatoriumi Karoliu IV reikalavo grąžinti kryžiuočių užgrobtas žemes iki Alnos upės, Priegliaus žemupio ir jūros39, t.
Prūsai pastatė tiltą per Prieglių ir abiejuose jo galuose įrengė tvirtus kuorus.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie tai, kaip buvo išardytas prūsų tiltas, pastatytas per Prieglių374 Negalėdami nieko šiuo būdu laimėti, prūsai dar kartą susirinko ir, apsvarstę visas priemones, kuriomis galėtų siekti savo niekšiško tikslo, galop visi it vienas sutarė pastatyti tiltą per Priegliaus upę, o abiejuose tilto galuose įrengti tvirtus kuorus, manydami galėsią šitaip trukdyti broliams plukdyti į Karaliaučiaus pilį visokius reikmenis. Kai broliai minėtoje pilyje atsidūrė bado akivaizdoje, jie ryžosi verčiau žūti kovoje, nei laukti negailestingos bado mirties, todėl apsiginklavo ir susėdo į laivus, o kai priplaukė netoli tilto, nuleido inkarus, tačiau pakilo smarkus vėjas ir nubloškė juos prie pat tilto, Žinoma, šitai įvyko dėl dievo apvaizdos; kopdami ant tilto, jie užtiko daugybę ginkluotų vyrų ant jo ir kuoruose, iškylančiuose virs galvų, vieni jiems narsiai priešinosi ant tilto, kiti kuoruose, tad užvirė tokia atkakli kova, kokią vargu ar kas šiame amžiuje buvo matęs vedant nedidelį karių būrį.
Pleviškių kaimas buvo prie Priegliaus upės.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
ties Pleviškių kaimu, astuonios mylios nuo Karaliaučiaus, prie Priegliaus upės.
Po sugriovimo miestas buvo perkeltas į slėnį tarp Priegliaus ir pilies.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Šioje vietoje, apie ir visiškai sugriovė, daug žmonių paimdami į nelaisvę ir išžudydami. Todėl vėliau miestas buvo perkeltas į slėnį tarp Priegliaus ir pilies, į tą vietą, kur tebestovi ir šiandien377. 107 (102).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 5 | 8 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 1 |