Nesvyžius

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vėliau Radvila Juodasis įkūrė spaustuvę ir Nesvyžiuje (1562), o 1569 m. su Radvilomis ėmė konkuruoti ir Chodkevičiai: jie įsteigė spaustuvę Zabluduve ir priglobė pirmąjį Maskvos spaustuvininką Ivaną Fiodorovą, nulėmusį stačiatikišką jos pobūdį. Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė katalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mirė 1507 metais. 11. Vaitiekus II Radvila, vadintas varguolių tėvu, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, su šiuo pasauliu atsisveikino 1519 metų liepos 5 dieną, vyskupo pareigas ėjo tad 11 metų.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Vietą savo stovyklavietei jie pasirinko prie Klecko miesto, kuris dar 1503 m. buvo jų sunaikintas ir nekėlė pavojaus, o stovėdamas ant kelių, vedančių į Pinską, Vilnių, Nesvyžių ir Slucką, buvo itin geras punktas išpuoliams, kuriuos totoriai vykdė pasiskirstę mažesniais būriais. Lietuvos kariuomenės mobilizacija, vadai ir pirmieji susidūrimai Staigus totorių įsiveržimas sutrukdė jų veiksmus patyrusių paliestų pavietų bajorijai mobilizuotis, o jų mažesnių būrių Vilnius Aleksandro valdymo laikais.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nuo 1586 m. Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčios iki Vilniaus katedros fasado skulptūrų, sukurtų 1784–1787 m. du šimtus metų Lietuva gyveno baroko dvasia.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

**XVII amž. patrankos** Gustavo Adolfo parodoje Stokholme 1932 m. Pirmoji (gražiausioji) yra nulieta Nesvyžiaus Radvilų liejykloje 1602 m. Ant jos yra Radvilų herbas ir atitinkamas užrašas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Barokinė Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos bažnyčia pradėta statyti 1586 m., o barokinės architektūros manifestu paprastai laikoma Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Gotikos stiliumi perstatydinęs Vilniaus ir Naugarduko cerkves, Konstantinas Ostrogiškis gotiką nunešė iki savo tėvonijos – Ukrainos Voluinėje. Gotikinių LDK cerkvių stilius turi analogų ir rezidencijų architektūroje (Myro pilis prie Nesvyžiaus), o kartu, atrodo, yra fenomenalus visos Europos kultūroje – tad labiausiai į rytus nutolusi gotika yra istorinėje Lietuvoje, tai yra europinės reikšmės riba. Maskva XV–XVI a.