Dorpatas priklausė Hanzai ir palaikė santykius su Vytautu, kurių nenorėta gadinti dėl prekybos interesų šiaurėje. Vytauto laikų Dorpatas buvo vienas iš prekybos centrų netoli Lietuvos.
Bet ši atsisakė eiti prieš Vytautą, nes, matyt, nenorėjo pagadinti tų santykių, kurie buvo tarp Vytauto ir Hanzai priklausančio Dorpato, kad tuo pačiu nepakenktų savo prekybiniams interesams šiaurėje. Tiktai po Melno taikos, prasidėjus geriems Vytauto santykiams su magistru Russdorfu, nebepasitaikė daugiau suvaržymų ir represijų, kurios būtų palietusios vokiečių arba Lietuvos pirklius.
Nuo Lietuvos buvo taip pat netoli tokie anų laikų prekybos centrai, kaip D. Naugardas, Dorpatas, Pskovas, Ryga, Dancigas, Krokuva ir k. Taigi, Vytauto laikų Lietuva, jungianti Rytų ir Vakarų Europos kraštus, iš visų pusių buvo apsupta pirklių gyvenamų ir lankomų žemių.
Dorpatas, pasak Teodoro Narbuto, iš trijų pusių buvo juosiamas mūro sienos, o iš ketvirtosios saugomas labai galingos pilies.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Jie patraukė prie Dorpato, miesto, iš trijų pusių apjuosto mūro siena, iš ketvirtos — saugomo labai galingos pilies, atsiskyrusios ant kalno, tiksliau—■ aukštumos, ant kurios kauburo driekėsi plynė. Užgrobė tą miestą, apiplėšė ir