Vieta

Bisenė

5 teiginiai7 įrašai23 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Bisenė (Petro Dusburgiečio kronikoje Bisena, Mikalojaus iš Jerošino – Bisin) – Lietuvos pilis Nemuno dešiniajame krante, aukščiau dab. Skirsnemunės, veikiausiai Kartupėnų piliakalnyje. Kai kurių viduramžių istorikų tapatinta su Pieštve Seredžiuje.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Dusburgietis teigia, kad tų pačių metų vasarą brolis Henrikas iš Plockės, Prūsijos žemės maršalas, sutelkė visą savo kariuomenę; kai priėjo Bisenės pilį, jo raiteliai auštant apsupo šią pilį, o tie, kurie atplaukė upe, padarę nuo gretimos salos iš savo laivų tiltą per Nemuną ir. Dusburgietis teigia, kad apie Bisenės papilių sudeginimą 1313 metais Šių metų rudenį brolis Henrikas, maršalas, su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais užpuolė Bisenės pilį; po ilgų puolamųjų kovų, kai abiejose pusėse buvo daug sužeistųjų, abu jos papiliai supleškėjo ugnyje. Dusburgietis teigia, kad apie 80 lietuvių žūtį 1316 metais Tuo metu brolis Fridrichas iš Libencelės, Kristmemelio vicekomtūras, su 20 brolių ir 60 vyrų nužygiavo link Lietuvos tuo metu, kai 80 lietuvių, išskirtų saugoti Bisenės pilies, turėjo iš čia pasitraukti, o į jų vietą ateiti.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Aplinka	Prie Nemuno, šalia salos	1313 m. aprašyme Petras Dusburgietis mini, kad puolėjai nuo gretimos salos per Nemuną pastatė tiltą iki Bisenės pilies.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas	Pilį sudarė pagrindinė pilis ir du papiliai Buvo visiškai sudeginta iki pamatų	1313 m. kronikos aprašyme nurodoma, kad per puolimą sudegė abu Bisenės papiliai. 1316 m. balandžio 4 d. Petras Dusburgietis aprašo Bisenės pilies sudeginimą iki pamatų.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Paskirtis	Naudota kaip gynybinė pilis, kurią saugojo lietuvių pamaininė sargyba	1316 m. šaltinyje Bisenės piliai saugoti buvo skiriamos lietuvių sargybos pamainos.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas	Turėjo du papilius Po sudeginimo liko apleista	Petras Dusburgietis 1313 m. rašo apie abu Bisenės pilies papilius, kurie sudegė per puolimą. 1316 m. šaltinyje teigiama, kad po sudeginimo iki pamatų pilis liko apleista; tai autoriaus pasakojimas apie to meto būklę.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001aukstas

Henrikas iš Plockės su kariuomene ilgai puolė Bisenės pilį, bet nutraukė apgulą jos neužėmęs.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tų pačių metų vasarą brolis Henrikas iš Plockės, Prūsijos žemės maršalas, sutelkė visą savo kariuomenę; kai priėjo Bisenės pilį, jo raiteliai auštant apsupo šią pilį, o tie, kurie atplaukė upe, padarę nuo gretimos salos iš savo laivų tiltą per Nemuną ir sustatę karo įrenginius, ilgą laiką smarkiai ją puldinėjo, tačiau nesėkmingai. Todėl, kai kurie ne kurie broliai ir keli pilėnai liko sužeisti, jie pasitraukė nutraukę apgulą.

t-002aukstas

1316 m. Fridrichas iš Libencelės prie Bisenės pilies išžudė lietuvių sargybos pamainą, išskyrus penkis pabėgusius vyrus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie 80 lietuvių žūtį 1316 metais Tuo metu brolis Fridrichas iš Libencelės, Kristmemelio vicekomtūras, su 20 brolių ir 60 vyrų nužygiavo link Lietuvos tuo metu, kai 80 lietuvių, išskirtų saugoti Bisenės pilies, turėjo iš čia pasitraukti, o į jų vietą ateiti kiti, kuriuos jis bei jo bendrai visus išžudė, išskyrus penkis, kurie, metę į šalį ginklus, išsigelbėjo pabėgdami. 329 (322).

t-003vidutinis

1316 m. balandžio 4 d. Ditrichas iš Altenburgo, Fridrichas Kvicas ir dar vienas brolis su Ragainės ginklanešiais sudegino tuščią Bisenės pilį iki pamatų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Bisenės pilies sudeginimą 1316 metais Tais pačiais metais, švento Ambraziejaus dieną (balandžo 4), brolis Ditrichas iš Altenburgo, brolis Fridrichas Kvicas ir dar vienas brolis patraukė su trimis Ragainės ginklanešiais link Bisenės pilies irgi tuo laiku, kai lietuvių pamaininė sauga, išbudėjusi čia jiems skirtą laiką, turėjo iš pilies pasitraukti, ir nukovė šešis jų vyrus. Kiti šeši, išvydę du ginklanešius, kuriems buvo įsakyta saugoti kelią, pabėgo metę šalin ginklus. Po to broliai su savo ginklanešiais įėjo į visiškai tuščią pilį ir ją iki pamatų sudegino, ir šitaip pilis paliko apleista po šiai dienai.

t-004vidutinis

1313 m. rudenį Henrikas su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais puolė Bisenės pilį, o per kovas sudegė abu jos papiliai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Bisenės papilių sudeginimą 1313 metais Šių metų rudenį brolis Henrikas, maršalas, su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais užpuolė Bisenės pilį; po ilgų puolamųjų kovų, kai abiejose pusėse buvo daug sužeistųjų, abu jos papiliai supleškėjo ugnyje. 320 (313).

t-005vidutinis

Viena kryžiuočių vora apsupo Bisenės pilį, po kovos nuo aušros iki vidurdienio ją užėmė ir sudegino.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Pirmoji apsupo Bisenės pilį ir po kovos, trukusios nuo Aušros ligi vidurdienio, užėmė ją bei sudegino; kita vora nuniokojo aplinkines žemes, tačiau, traukdami atgal, patyrė didelių nuostolių, nes Nemuno ledas, nepakankamai tuo metu tvirtas, neatlaikė jų svorio ir nemaža dalis kariuomenės bei grobio paskendo verpetuose. Ramiai praslinkus pavasariui, vasaros pradžioje prasidėjo nauji susirėmimai. Skomantas, neseniai pabėgęs į Prūsiją, netikėtai patraukė su prūsų kariais Gardino kryptimi.

Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 7 įrašai)

Struktūruoti ryšiai