Vieta

Ariogala

19 teiginių21 įrašas12 ryšių

Vikipedijos įžanga

Ariogala – miestas Raseinių rajono savivaldybėje, 31 km į pietryčius nuo Raseinių, Dubysos kairiajame krante, prie senojo Žemaičių plento, Ariogalos kalvagūbryje (90–100 m virš jūros lygio). Antrasis pagal dydį rajono miestas. Ariogalos miesto seniūnija, yra Ariogalos seniūnijos centras. Mieste stovi Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1939 m.), Daugirdų ir Partizanų koplyčios, paminklas sovietų okupacijos aukoms. Veikia Ariogalos gimnazija ir Ariogalos pradinė mokykla (nuo 1992 m.), Raseinių meno mokyklos skyrius (nuo 1990 m.), biblioteka, vaikų darželis, kultūros namai, paštas.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Ariogala – istorinis Žemaitijos valsčius ir kraštas, viduramžiais patekęs į karinių žygių bei politinių susitarimų lauką. 1253 m., Mindaugo karūnavimo metais, pusė Ariogalos žemės buvo užrašyta ordinui, o kita pusė 1254 m. perduota vyskupui Kristijonui. 1294 m. magistras ketino su kariuomene įsiveržti į Ariogalos valsčių, tačiau nuo šio sumanymo buvo atkalbėtas. 1322 m. šaltinyje Ariogalos valsčius minimas tarp Žemaitijos teritorijų, kurias priešas nusiaubė ir sulygino su žeme. 1352 m. vasarį Kniprodė smarkiai teriojo Ariogalos, Gaižuvos ir Raseinių sritis, o vėlesniame žygyje Ariogalos–Dubysos rajone ištisą savaitę degintos lietuvių sodybos ir dalis žygeivių iškelta į riterius.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Algirdas (Lietuvos valdovas)Fridrichas iš VildenbergoGediminas (Lietuvos didysiskunigaikštis, XIV a.)LiutaurasVytenis (valdovas, XIII–XIV a.)Kryžiuočių ordinasBetygalaAriogala

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Aplinka
  • Ariogalos apylinkės pagonims buvo labai svarbios, nes čia stovėjo Romuva – Perkūno šventykla ir vyriausiojo vaidilos Krivių Krivaičio pagrindinė buveinė.
  • Michał Baliński taip aprašo Ariogalos apylinkes savo 2007 m. išleistame veikale, pasakodamas apie kryžiuočių žygį.
Fiziniai bruožai
  • Ariogala apibūdinama kaip viena iš seniausių krašto tvirtovių ir miestų.
  • Teodoras Narbutas taip apibūdina Ariogalą, kalbėdamas apie Liutauro tėvoninę valdą.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.)
Paskirtis
  • Ariogala buvo Liutauro tėvoninės valdos sostinė.
  • Teodoras Narbutas taip apibūdina Ariogalą savo pasakojime apie Liutaurą.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.)
InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Ariogaloje buvo įsteigta viena iš pirmųjų katalikų bažnyčių Žemaitijoje.
  • Ariogalos apylinkėse stovėjo Romuva – Perkūno šventykla ir vyriausiojo vaidilos Krivių Krivaičio pagrindinė buveinė.
  • Bychovco kronikoje Ariogala minima tarp pietrytinėje Žemaitijos dalyje įsteigtų pirmųjų katalikų bažnyčių.
  • Michał Baliński taip aprašo Ariogalos apylinkių statinius ir jų paskirtį, pasakodamas apie kryžiuočių žygį.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-006aukstas

Ginkluota palyda, pasiekusi Raseinių ribas, vėliau pasiekė Ariogalos apylinkes.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Baigusi kruvinus darbus, ginkluota palyda kitą dieną pasiekė Raseinių ribas, o vėliau ir Ariogalos apylinkes. Abi tos vietovės pagonims buvo labai svarbios, juk čia stovėjo Romuva (Perkūno šventykla ir vyriausiojo vaidilos Krivių Krivaičio pagrindinė buveinė). Pakeliui viską versdama pelenais, kryžiuočių kariauna puolėsi Bisenės pilies link, pasiryžusi užimti ją šturmu, ir jau vėlų vakarą imta pulti.
t-001vidutinis

Ariogalos-Dubysos rajone ištisą savaitę buvo siaubiama, degintos lietuvių sodybos ir nuotykių ieškotojai keliami į riterius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

(^254) **n** skyrius: valstybės iškilimas kus Austrijos hercogui Albrechtui II su 62 riteriais ir 2000 paprastų karių ir palydovų. Drauge atvykęs poetas Petras Suchenwirt davė to iškilmingo žygio, kuriam vadovavo pats magistras, daug įdomių smulkmenų. Jis vaizdingai eilėmis aprašė, kaip ištisą savaitę buvo švaistomasi Ariogalos — Dubysos rajone, kokie vynai buvo geriami, kaip nuotykių ieškotojai, nudeginę lietuvių sodybas, dešimtimis buvo keliami į riterius, o jų tarpe ir pats Albrechtas^25.
t-002vidutinis

1352 m. vasarį Kniprodė smarkiai teriojo Ariogalos, Gaižuvos ir Raseinių sritis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Po 1348 m. iš vakarų į Pabaltijį atslinkęs didysis maras («juodoji mirtis»), įprastai guldęs ketvirtadalį gyventojų, bent porai metų pritildė karo veiksmus. Bet jau 1352.II. Kniprodė smarkiai teriojo Gaižuvos, Ariogalos ir Raseinių sritis; tik dėl staigaus polaidžio jis turėjo gana nuostolingą grįžimą^12.
t-003vidutinis

1950 m. liepos 22 d. prie Ariogalos ir Vilkijos rajonų ribos MGB 208-ojo pulko kareiviai puolė partizanų bunkerį Daugėliškių miške.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Kazimieraicio * : Li Ores / Wyinlavas DAUGĖLIŠKIŲ KAUTYNES ) Leipalingis Armoniskis e OVolozynas Š 2 = AS ie o righ tinė Bastūnaio | rakelii Subatninkai J a 1950 m. liepos 22 d. ties Ariogalos ir Vilkijos raj. riba, LesDAS Atarcinkonys sie 01 „Lieniškės, 7 “Ohurotiskés čių k. rajone, Daugėliškių miške MGB 208-ojo pulko kareiviai FO im ; . „3 . P + ms auyči, y. sinitie) —"BALTAR JOS S puolė partizanų bunkerį. Žuvo 5 partizanai, (tarp jų LLKS “ : | 2 OVija s prezidiumo sekretorius) ir 4 Maironio rinktinés partizanai.
t-004vidutinis

1352 m. vasarį Kniprodė smarkiai teriojo Gaižuvos, Ariogalos ir Raseinių sritis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Po 1348 m. iš vakarų į Pabaltijį atslinkęs didysis maras («juodoji mirtis»), įprastai guldęs ketvirtadalį gyventojų, bent porai metų pritildė karo veiksmus. Bet jau 1352.II. Kniprodė smarkiai teriojo Gaižuvos, Ariogalos ir Raseinių sritis; tik dėl staigaus polaidžio jis turėjo gana nuostolingą grįžimą^12.
t-005vidutinis

Ariogalos apylinkės buvo laikomos pagonims svarbia vietove, siejama su Romuva, Perkūno šventykla ir Krivių Krivaičio buveine.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vaikių krašte buvo šventoji giria, kuri kartu su netoliese stovėjusia pilimi ir aplinkiniais pastatais vieną naktį buvo sudeginta iki pamatų, visi gyventojai išžudyti. Baigusi kruvinus darbus, ginkluota palyda kitą dieną pasiekė Raseinių ribas, o vėliau ir Ariogalos apylinkes. Abi tos vietovės pagonims buvo labai svarbios, juk čia stovėjo Romuva (Perkūno šventykla ir vyriausiojo vaidilos Krivių Krivaičio pagrindinė buveinė).
t-007vidutinis

Mindaugas karūnavimo metais ordinui užrašė pusę Ariogalos žemės Žemaičiuose.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Už pagalbą bėdoje ir karališkos karūnos išrūpinimą Mindaugas turėjo ordinui atsilyginti. Karūnavimo metais jis užrašė Žemaičiuose po pusę žemių Raseinių, Betygalos, Ariogalos ir Laukuvos. Kita tų žemių pusė buvo užrašyta vyskupui Kristijonui (1254.III.8 ir 12 d.),^125 kuris galėjo ten tikėtis apsaugos nuo priešų puolimų ir įsistiprinti, kryžiuočiams padedant.
Visi teiginiai ir įrodymai (19 teiginiai, 21 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

gyvenamoji vieta:
buvo pastatyta:
Gediminas gyveno ←:
Vytenis gyveno ←:

Šaltinių sąrašas