Grupė

Mazovijos kunigaikščiai

8 teiginiai11 įrašų9 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Mazovijos kunigaikštis – Mazovijos kunigaikštystę valdžiusių monarchų titulas 1138–1526 m. Tai buvo viena iš Piastų dinastijos atšakų. Kai kuriais atvejais atskiros dinastinės linijos dalindavosi skirtingas Mazovijos kunigaikštystės dalis su sostinėmis Plocke, Čerske, Ravoje ir Varšuvoje.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Mazovijos kunigaikščiai – Mazovijos krašto valdovų grupė, įvairiais laikotarpiais veikusi Jotvingijos, Lietuvos ir Ordino kaimynystėje. XIII amžiaus pradžioje kunigaikštis Konradas, pasak Teodoro Narbuto, pasiekė didelių laimėjimų Jotvingijoje, o iki 1237 metų jam priklausė Drohičinas. 1260 m. birželio 15 d. Mazovijos Ziemovitas Trošine sudarė taikos sutartį su kryžiuočiais: šie jam atidavė šeštadalį jotvingių krašto, o jis įsipareigojo remti Ordiną. 1383 m. pradžioje Jogailos žygis prie Mazovijos sukėlė vietos kunigaikščių priešiškumą, nes jie palaikė ryšius su Ordino aplinka ir Marienburgo rūmais. 1430 m. Mazovijos kunigaikščiai atvyko į Trakus ir Vilnių, kur buvo kviečiami dalyvauti Vytauto karūnavimo sumanyme. 1440 m. Boleslovas IV užėmė Drohičino žemę Palenkėje ir ją laikė bent ketverius metus.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Kryžiuočių ordinasLietuvaPalenkėTrakaiVilniusMazovijos kunigaikščiai

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Sudėtis
  • Mazovijos kunigaikščiai
  • 1430 m. Teodoras Narbutas aprašomame Vytauto karūnavimo sumanyme Mazovijos kunigaikščiai buvo tarp į Trakus ir Vilnių atvykusių valdovų.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Dalyvavo Vytauto karūnavimo sumanyme
  • Užėmė Drohičino žemę Palenkėje ir ją laikė bent ketverius metus
  • Rėmė Vytautą patarimais ir pinigais
  • Pasiekė didelių laimėjimų Jotvingijoje
  • 1430 m.; Michał Baliński aprašo, kad Mazovijos kunigaikščiai atvyko į Trakus ir Vilnių, pakviesti dalyvauti Vytauto karūnavimo sumanyme.
  • 1440 m. balandį arba gegužę; Lietuvos metraščio ir Bychovco kronikos komentare taip apibūdinamas Mazovijos kunigaikščio Boleslovo IV veiksmas.
  • Teodoras Narbutas nurodo, kad Mazovijos kunigaikštis, užmezgęs artimus ryšius su Ordinu, rėmė Vytautą patarimais ir pinigais.
  • XIII a. pradžioje; Teodoras Narbutas taip vertina Mazovijos kunigaikščio Konrado veiklą Jotvingijoje.
Tikslai
  • Remti Ordiną prieš krikščionybės priešus ir kartu ginti Mazovijos kraštus bei Jotvingijos kraštą
  • 1260 m. birželio 15 d. Trošine sudarytos taikos sutarties sąlygos; Teodoras Narbutas aprašo Mazovijos Ziemovito įsipareigojimus Ordinui.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-006vidutinis

Mazovijos Ziemovitas 1260 m. birželio 15 d. Trošine sudarė taikos sutartį, kuria kryžiuočiai atidavė jam šeštadalį jotvingių krašto.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Dėl to jis pradėjo derėtis su Kujavijos Kazimieru, pagaliau po ilgo delsimo sudarė taikos sutartį su Mazovijos Ziemovitu. Sutartyje buvo rašoma, kad kryžiuočiai atiduoda šeštadalį jotvingių krašto, o kunigaikštis savo ruožtu įsipareigoja paremti Ordiną prieš krikščionybės priešus. Jei šie priešai pultų Mazovijos kraštus, riteriai taip pat privalo pagelbėti. Tuo atveju, jei iš svetimos šalies būtų surengtas koks ¡priešiškas žygis į Jotvingijos kraštą, jos gynyba turi ¡būti bendras Ordino ir kunigaikščio- reikalas, o jei kuri nors pakrikštyta gentis sukiltų prieš kryžiuočius, kunigaikštis turi skubėti jiems į ¡pagalbą. Si sutartis buvo pasirašyta Trošine 1260 metų birželio 15 dieną1.
t-007vidutinis

Teodoras Narbutas nurodo, kad 1383 m. pradžios žygis suteikė Jogailos ginklui šiokią tokią šlovę, tačiau prie Mazovijos Jogaila įgijo priešų tarp vietos kunigaikščių, palaikiusių ryšius su Ordino kaimynais ir Marienburgo rūmais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Tas žygis vyko 1383 m etų pradžioje - jis pirmasis atnešė šiokią tokią šlovę Jogailos ginklui, tačiau prisiartinęs prie Mazovijos, įsigijo priešų tenykščių kunigaikščių, artimų ordino kaimynų ir turinčių ryšių M arienburgo rūmuose, giminėje.
t-004vidutinis

Mazovijos kunigaikštis Boleslovas IV 1440 m. balandį arba gegužę užėmė Drohičino žemę Palenkėje ir laikė ją bent ketverius metus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

* Mykolo Žygimantaičlo Ir Palenkės (Drohičino) žemės klausimas Kazimiero valdymo pradžioje BK supainiotas, Mazovijos kunigaikštis Boleslovas IV (1421—1454). Mykolo 2ygimantalčio antrosios žmonos Eulemijos (Ofkos) brolis, užėmė Drohičino žemę Palenkėję su Drohičino, Bielsko ir Melniko miestais tuoj po Žygimanto Kęstutaičlo nužudymo, t. y. 1440 m. balandžio ar gegužės mėn., ir laikė jas užėmęs bent 4 metus.
t-002aukstas

1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Mazovijos kunigaikščiai, pakviesti dalyvauti Vytauto karūnavimo sumanyme.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vytautas, vienintelio troškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės šalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems dalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 metais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo didžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Maskvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sūnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos magistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84. Pagaliau pakviestas atvyksta Jogaila, lydimas gausaus Lenkaralių Zigmantą nuo ketinimo karūnuoti Vytautą, ir Nr.
t-005vidutinis

Mazovijos kunigaikštis Konradas XIII a. pradžioje, pasak Narbuto, pasiekė didelių laimėjimų Jotvingijoje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tad Danielius, palikęs Nebrą, grįžo atgal; tai padėjo pabėgti patiems žymiausiems jotvingiam sK itais metais jotvingių grėsmė iškilo Rusiai, nes Voluinės kunigaikščiai, prieš išžygiuodami su kariauna į Lenkiją, savo sienų nuo pat Brastos apsauga turėjo patikėti Pinsko kunigaikščiui Vladimirui1 2. 121 Mazovijos kunigaikštis Konradas XIII amžiaus pradžioje pasiekė Jotvingijoje didelių laimėjimų; dar prieš 1237 metus jam priklausė Drohičinas, nes tuo laiku jis perdavė šį miestą magistrui Henrikui ir jo vienuoliams, Dobrynės riteriams, kaip liudija privilegija, kurią vėliau pateiksime. Būgas jau tuomet buvo Mazovijos ir rusų žemių riba.
t-003vidutinis

Gedimino laiškų užuomina apie Mazoviją leido manyti, kad Mazovijos kunigaikštis buvo Lietuvos valdovo sąjungininkas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pagaliau kodėl Gediminas būtų slėpęs tą priežastį nuo legatų, ypač jei ji būtų susijusi su Ordino riteriais? Trečias ir itin svarbus laiškų netikrumo įrodymas yra užuomina juose apie Mazoviją, kaip apie kraštą, per kurį kviestieji svetimšaliai galį laisvai, saugiai ir be jokių varginančių mokesčių atvykti į Lietuvą ir iš jos grįžti atgal. Taigi tą Mazovijos kunigaikštį reikėtų laikyti buvus Lietuvos valdovo sąjungininku, sutartinai veikiančiu sprendžiant svetimšalių atvykimo reikalus.
t-001vidutinis

1325 m. kitose Mazovijos žemėse viešpatavo kunigaikščiai Ziemovitas ir Traidenis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Niekur nevaliojome rasti Mazovijos kunigaikščio tokiu vardu, tik žinome, kad tuo tarpsniu valdė Wencenslaus dei gratia dux Masovie et Plocz [Venceslavas, Dievo malone Mazovijos ir Plocko kunigaikštis] (pasak dokumentų), tas pats, kuris 1321 metais sudarė sutartį su kryžiuočių Ordinu, ir ne tik Dlugošo pasakyta randame (p. 989 ir 993) prie 1327 metų - Venceslaus, V aniek arba Vanko Masovie Dux, bet dar irVVigand Marb. C D r e y e r, Specimen jur. pubi p. 184, lavas, Mazovijos kunigaikštis]. Ar Liubeke, pasakyta: Dominus Subovis- tai spaustuvės klaida, ar D r e y e r i s laus Dux Mazovie [Viešpats Subovis- taip iš tiesų būtų išskaitęs? 98 ## Puslapis 115 I KNYGA dux Masovie Vanczko prie 1328 m. aptinkame, o kitose to krašto žemėse 1325 metais viešpatavo kunigaikščiai - Ziemovitas ir Traidenis.
Visi teiginiai ir įrodymai (8 teiginiai, 11 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

sudarė sutartį su:
užėmė:
keliavo į:
Kryžiuočių ordinas sudarė sutartį su ←:

Šaltinių sąrašas