Grupė

Hanza

15 teiginių15 įrašų24 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Hanza (Hansa) – buvusi šiaurės Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestų prekybinė ir politinė sąjunga, 1280 m. įkurta Liubeko mieste. XV a. jai priklausė 160 miestų iš 10 šalių.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Hanza – XIII amžiuje susiformavusi vokiečių miestų sąjunga, perėmusi į savo rankas visą Šiaurės Europos prekybą. Jos prekybiniai miestai ir prekyvietės buvo įsikūrę visame Baltijos pajūryje, kur vokiečiai mainėsi prekėmis su vietos gyventojais. Hanzos tinklui priklausė ir Kaunas, todėl miestas buvo susijęs su platesniais Šiaurės Europos prekybos ryšiais. Hanzos miestai aktyviai dalyvavo ir Lietuvos politiniame gyvenime: Liubeke vykusiame jų atstovų suvažiavime Gedimino laiškai buvo sutikti labai palankiai, o miestai netgi siūlėsi padengti pusę jo krikšto išlaidų. Gedimino laiškas buvo skirtas Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Sietino ir Gotlando valdžios atstovams, piliečiams, pirkliams bei amatininkams. Vėliau rygiečiai Hanzos sąjungoje skundė Vytautą dėl esą sulaužytos sutarties su Polocku.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

1886 · Žiūrėti galerijoje

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
SudėtisŠaltinių nesutarimas	Vokiškųjų miestų pirklių sąjunga. Vokiečių miestų sudarytos prisiekusiųjų sąjungos; prie jų šliejosi ir toli į šiaurę nutolę bei slaviškieji miestai.	A. Šapokos redaguotame 1936 m. leidinyje Hanza apibūdinama kaip vokiškųjų miestų pirklių sąjunga. Michał Baliński 2007 m. leidinyje nurodo, kad XIII amžiuje vokiečių miestai sudarė Hanzos vardu žinomas prisiekusiųjų sąjungas, prie kurių vėliau jungėsi kiti miestai.	A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
StruktūraŠaltinių nesutarimas	Hanzos miestų vadovybė. Hanzos miestų atstovai iš Liubeko ir Stralsundo dalyvavo Veliuonos derybose.	1416 m. Hanzos vadovybė įsikišo į Dorpato ir Naugardo prekybos konfliktą, tačiau turėjo sutikti su Dorpato draudimu. Šaltinyje pabrėžiama, kad atstovai buvo suinteresuoti Vytauto ir Ordino nesantaika, trukdžiusia Hanzai susisiekti su Lietuva Vokiečių Ordino žemėmis; jie atvyko Ordino kviečiami palaikyti jo pusę.	Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
VeiklaŠaltinių nesutarimas	Prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose. Agentūrų, vadinamų pirklių kontoromis, steigimas Kaune ir Polocke. Šiaurinės Europos prekybos perėmimas į savo rankas. Prekybos santykiai su Lietuva; Vytauto laikais jie išsiplėtė ir sustiprėjo.	A. Šapokos redaguotame 1936 m. leidinyje teigiama, kad XIII amžiuje Hanza įsigalėjo Šiaurės ir Baltijos jūrų prekyboje; jos prekybos centras Baltijos jūroje buvo Visbis. Šaltinyje tiesiogiai nurodoma, kad Hanza šiuose prekybos centruose įsteigė savo agentūras. A. Šapokos redaguotame 1936 m. leidinyje teigiama, kad XIII amžiuje vokiečių miestų sąjunga, vadinamoji Hanza, perėmė visą šiaurinės Europos prekybą. Šaltinyje teigiama, kad Hanzos pirkliai negalėjo aplenkti Vytauto laikų Lietuvos ir kad prekybos santykiai su ja Vytauto laikais dar labiau išsiplėtė bei sutvirtėjo.	A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
TikslaiŠaltinių nesutarimas	Palaikyti ryšius ir susisiekti su Lietuva per Vokiečių Ordino žemes. Remti Gedimino krikštą, prisiimant pusę krikšto išlaidų.	Veliuonos derybose dalyvavę Hanzos miestų atstovai buvo suinteresuoti nesantaikos, trukdžiusios Hanzai susisiekti su Lietuva, pašalinimu. A. Šapokos redaguotame 1936 m. leidinyje teigiama, kad Hanzos miestai Gedimino laiškus Liubeke sutiko labai palankiai ir, jam krikštijantis, sutiko padengti pusę krikšto išlaidų.	Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-009aukstas

Hanzos miestų tinklui priklausė Kauno miestas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Todėl kai kas yra sakęs: „Jei Šveicarijai būdinga aukšti kalnai, Italijai – meno kūriniai, Suomijai – ežerai, o Lietuvą reikėtų pavadinti kraštu, kuriame labai pavojinga gyventi mažai tautai.“ Nors Lietuva yra geografinis Europos centras (o Kaunas buvo Hanzos miestas), ji dažnai laikoma Rytų Europos dalimi. Tokiais atvejais turima galvoje ne tiek geografinė, kiek geopolitinė krašto padėtis: XIX–XX a.

t-001vidutinis

XIII amžiuje Šiaurės ir Baltijos jūrose įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinama Hanza.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Hanza. Nuo to tad laiko (XIII amžiaus) ir Lietuvos prekyba ėmė krypti į Baltijos jūrą. Hanzos pirklių prekybos centras Baltijos jūroje buvo Visby miestas Gotlando saloje; šiaurėje prie Hanzos prisidėjo D. Naugardas (žiūr. 28—30 psl.).

t-002vidutinis

Hanza Kaune ir Polocke įsteigė savo agentūras, vadintas pirklių kontoromis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Abiejuose tuose centruose Hanza veikiai įsteigė savo agentūras (vadinamąsias pirklių kontoras). Ypač svarbus centras buvo Kaunas: mat, prekybai labai patogi jo vieta — dviejų didelių upių santakas.

t-003vidutinis

1416 m. Hanzos vadovybė įsikišo, kai Dorpatas uždraudė prekybą su Naugardu, bet turėjo sutikti su Dorpato draudimu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Naugardu, tiek pat kartų Dorpatas su šiuo miestu nutraukdavo visus santykius, remdamas Lietuvos interesus. Vieną kartą, kai Dorpatas uždraudė prekybą su Naugardu (1416), buvo įsikišusi į tą reikalą Hanzos vadovybė, kuri turėjo tačiau Dorpatui nusileisti ir su jo draudimu sutikti. Ir šis žygis buvo padarytas ne be Lietuvos politinės įtakos^3 ).

t-004vidutinis

Vytauto laikų Lietuva buvo kraštas, kurio negalėjo aplenkti Hanzos ir kiti pirkliai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Taigi, Vytauto laikų Lietuva, jungianti Rytų ir Vakarų Europos kraštus, iš visų pusių buvo apsupta pirklių gyvenamų ir lankomų žemių. Ji buvo kraštas, kurio negalėjo aplenkti Hanzos ir k. pirkliai, ir jau prie Vytenio, Gedimino ir kitų didžiųjų Lietuvos kunigaikščių turėjo su ja prekybos santykius, kurie Vytauto laikais dar labiau išsiplėtė ir sutvirtėjo.

t-005vidutinis

XIII amžiuje vokiečių miestai sudarė prisiekusiųjų sąjungas, žinomas Hanzos vardu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

XIII amžiuje, nesiliaujant vaidams su baronais pasauliečiais dėl prekybos saugumo, vokiečių miestai užmezgė glaudesnius ryšius vieni su kitais, sudarė prisiekusiųjų sąjungas, žinomas Hanzos vardu. Jų veikla vis labiau plėtėsi, net toli į šiaurę nutolę miestai, net slaviškieji, ėmė prie jų šlietis. Prie karinės sąjungos, 1241 m. Hamburgo sudarytos su Liubeku, tam tikru požiūriu priklausė D ## Puslapis 22 ĮVADAS Krokuva, Kališas ir Naugardas.

t-006vidutinis

Veliuonos derybose dalyvavo Liubeko ir Stralsundo atstovai, nes Vytauto ir Ordino nesantaika trukdė Hanzai susisiekti su Lietuva.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Šiose derybose dalyvavo ir Hanzos miestų atstovai (Liubeko ir Stralsundo), kaipo suinteresuoti Vytauto ir Ordino nesantaika, trukdžiusia Hanzai susisiekti su Lietuva Vokiečių Ordino žemėmis. Atvyko jie Ordino kviečiami, kad palaikytų jo pusę.

Visi teiginiai ir įrodymai (15 teiginiai, 15 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

valdė:

Baltija Šiaurės jūra

siuntė į:

Štetinas

turėjo priklausinį:

Dorpatas Kaunas Stralsundas

prekiavo su:

Lietuva

Dorpatas priklausė ←:

Dorpatas

Kaunas priklausė ←:

Kaunas

Puslapio nuorodos:

Gediminas Barbora Cyleikaitė Gediminas Povilas Russdortas Kryžiuočių ordinas Pietų Lietuvos sritis Rygiečiai Vokiečiai „Jei Šveicarijai būdinga aukšti kalnai, Italijai – meno kūriniai, Suomijai – ežerai, o Lietuvą reikėtų pavadinti kraštu, kuriame labai pavoj adynos lėnininkai pirklių kontora Hanzos sąjunga Pranciškonų ordinas Pskovas

Šaltinių sąrašas

Šaltinis	Autorius / metai	Teiginiai	Citatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)	—	6	6
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)	—	4	4
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)	—	2	2
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4	—	2	2
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)	—	1	1