Grupė

Graikai

9 teiginiai16 įrašų14 ryšių

Vikipedijos įžanga

Graikai (gr. Έλληνες Éllines, helenai) – indoeuropiečių tauta, kurios kalbos rašto paminklai siekia II tūkstantmetį pr. m. e. Šiuo metu apie 11 mln. graikų gyvena Graikijoje ir Kipre, dar apie 5 mln. žmonių už šių šalių ribų laiko save graikais.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Graikai – senovėje Juodosios jūros pakrančių skitais susisiekusi tauta, minima Teodoro Narbuto istoriniame pasakojime. Pasak pateikto šaltinio, pirmosios pastovios graikų gyvenvietės buvo pradėtos steigti prie Dniestro, vėliau – prie Dniepro žiočių. Šios gyvenvietės davė pradžią graikų emporiumams, arba prekyvietėms, kurie jau VII amžiuje prieš Kristaus gimimą pradėjo klestėti; tarp vėliau iškilusių miestų minimi Olbija, Heraklėja ir Chersonas. Narbutas taip pat rašo, kad graikai, kaip ir chaldėjai, persai, egiptiečiai bei romėnai, garbino ugnį kaip dievybę. Jo teigimu, perėmę iš egiptiečių dalį dangaus kūnų ir Titanų giminės garbinimo, graikai išplėtojo savitą daugiadievystę. Antikos graikai Heraklį vadino Alkidu, Minervą – Alkida, o kai kurias dievybes – Alkidėmis.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
VeiklaŠaltinių nesutarimas	Graikai, ypač masiliečiai, tęsė finikiečių tyrimus ir dalį jų pasakojimų rašė eilėmis; Teodoras Narbutas tai aprašė 1995 m. Graikai senais laikais užmezgė santykius su Juodosios jūros pakrančių skitais, steigė pastovias gyvenvietes prie Dniestro ir Dniepro žiočių, kūrė emporiumus arba prekyvietes; Teodoras Narbutas tai aprašė 1995 m. Graikai garbino ugnį kaip dievybę; Teodoras Narbutas tai aprašė 1998 m., lygindamas graikus su chaldėjais, persais, egiptiečiais ir romėnais. Graikai perėmė iš egiptiečių dalį dangaus kūnų ir Titanų giminės garbinimo bei išvystė daugiadievystę; Teodoras Narbutas tai aprašė 1998 m. Antikos laikų graikai Heraklį vadino Alkidu, Minervą – Alkida ir turėjo atskiras Alkidėmis vadintas dievybes; Teodoras Narbutas tai aprašė 1998 m.	Šaltinyje minima graikų, ypač masiliečių, tyrimų ir rašytinė veikla. Šaltinyje nurodomi graikų santykiai, gyvenviečių steigimas ir prekybinė veikla Juodosios jūros regione. Autoriaus teiginys apie senovės graikų religinę praktiką. Autoriaus aprašymas apie graikų religinės sistemos raidą ir garbinimo praktiką. Šaltinyje aprašomi graikų dievybių vardai ir religinė tradicija.	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Narbutas graikus minėjo tarp tautų, kurios senovėje, jo vertinimu, nebuvo laisvos nuo žalčių garbinimo prietarų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir daugelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietuvių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.

t-002vidutinis

Narbutas rašė, kad antikos graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, Minervą - Alkida ir turėjo atskiras Alkidėmis vadintas dievybes.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Senovės germanai nehervalai turėjo du dievaičius Alcius, amžinai jaunus, kurie buvo garbinami miškeliuose. Antikos laikų graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, Minervą - Alkidą. Jie taip pat turėjo atskiras dievybes, vadintas Alkidėmis.

t-003vidutinis

Narbutas rašė, kad graikai, kaip ir chaldėjai, persai, egiptiečiai bei romėnai, garbino ugnį kaip dievybę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus naudingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroastro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.

t-004vidutinis

Graikai jau senais laikais užmezgė santykius su Juodosios jūros pakrančių skitais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

33 Jau labai senais laikais graikai užmezgė santykius su Juodosios jūros pakrančių skitais. Sakoma, kad Neoptolemas pirmasis pradėjo steigti pirmas pastovias graikų gyvenvietes, pirmiausia prie Dnestro, paskui ir prie Dnepro žiočių. Tai davė pradžią graikų emporiumams, arba prekyvietėms; jie jau VII amžiuje prieš Kristaus gimimą pradėjo klestėti ir vėliau virto tokiais turtingais kaip Olbija, Heraklėja, Chersonas ir kiti.

t-005vidutinis

Narbutas rašo, kad graikų kolonijos suklestėjo tuo metu, kai jos užgožė žlungančius skitus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Padaugėjo nedorų žmonių būrių, pradėjo lietis kraujas ir ėmė veržtis nevaržomos aistros. Tuomet suklestėjo graikų kolonijos, kurios užgožė žlungančius skitus. Bet tikras šių genčių žlugimas prasidėjo persų antpuolio prieš Skitiją metu.

t-006vidutinis

514 metais prieš Kristų persų būriai, remiami graikų sąjungininkų, įžengė į Europą ir brovėsi Dunojaus link.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

39 Po kurio laiko, 514 metais prieš Kristaus gimimą, kai skitai nė neketino žemintis, pats Darijus patraukė prieš Indatirą. Persų būriai įžengė į Europą ir, graikų sąjungininkų remiami, brovėsi Dunojaus link. Kažkur prie šiandienės Isakčios jie persikėlė per šią upę tiltu, kuriam pastatyti reikėjo daug darbo ir kurį saugoti patikėjo graikams.

t-212661vidutinis

Graikai, ypač masiliečiai, tęsė finikiečių tyrimus, tačiau dalį jų pasakojimų rašė eilėmis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Graikai, ypač masiliečiai, tęsė finikiečių tyrimus, bet rašė eilėmis, pavyzdžiui, apie argonautų kelionę; romėnai, kaip nugalėtojai, pažengė toliau, tačiau apie kraštus, esančius už Elbės ir Arkados žiočių, nepaliko jokių rašytinių

Visi teiginiai ir įrodymai (9 teiginiai, 16 įrašai)

Struktūruoti ryšiai