Narbutas Padneprės emporiumų graikų kolonistus siejo su skitais ir dešiniąja Dnepro pakrante ties Kijevu, kitapus Dnepro nurodydamas alanus. Pečenegų orda Charoboe turėjo dalį Padneprės žemių tarp Dnepro ir Bugo aukštupio, o jos sostine nurodomas Belotzebo miestas.
Galima tik daryti gana tikėtiną prielaidą, kuri remia\nsi Ptolernėjo aprašymų nubraižytais žemėlapiais ir pa\nvadinimo panašumu su chionitais. Šie buvo Padneprės\nemporiumų graikų kolonistai, susigiminiavę su skitais ir\ngyvenę dešiniojoje Dnepro pakrantėje, kur yra Kijevas;\nkitapus Dnepro jų kaimynai buvo alanai. Turime istorinių\npadavimų, jog, kai persų karalius Saporas žiemojo kažkur\nprie Volgos vidurupio, imperatorius Julijonas, taip pat\nbuvęs prie Dunojaus vidurupio, siuntė pas jį žygūnus,\nkurie kėlėsi per Dneprą chionitų kolonijos teritorijoje, o\npo to keliavo toliau per alanų kraštą.
100 Geografija. Viena dešiniojoje Dnepro pakrantėje gy venusi pečenegų orda Charoboe turėjo dalį Padneprės žemių tarp Dnepro ir Bugo aukštupio; jos sostinė, pasak Purpurinio, buvo Belotzebo miestas, o slaviškai Belaja Cerkovė1. Tad nuo X iki XII amžiaus antrojo dešimtme čio šiai ordai priklausė kraštas prie Rosés upės.