vieta

Padneprė

2 teiginiai2 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas Padneprės emporiumų graikų kolonistus siejo su skitais ir dešiniąja Dnepro pakrante ties Kijevu, kitapus Dnepro nurodydamas alanus.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 102

Galima tik daryti gana tikėtiną prielaidą, kuri remia\nsi Ptolernėjo aprašymų nubraižytais žemėlapiais ir pa\nvadinimo panašumu su chionitais. Šie buvo Padneprės\nemporiumų graikų kolonistai, susigiminiavę su skitais ir\ngyvenę dešiniojoje Dnepro pakrantėje, kur yra Kijevas;\nkitapus Dnepro jų kaimynai buvo alanai. Turime istorinių\npadavimų, jog, kai persų karalius Saporas žiemojo kažkur\nprie Volgos vidurupio, imperatorius Julijonas, taip pat\nbuvęs prie Dunojaus vidurupio, siuntė pas jį žygūnus,\nkurie kėlėsi per Dneprą chionitų kolonijos teritorijoje, o\npo to keliavo toliau per alanų kraštą.

t-002vidutinis

Pečenegų orda Charoboe turėjo dalį Padneprės žemių tarp Dnepro ir Bugo aukštupio, o jos sostine nurodomas Belotzebo miestas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 107

100 Geografija. Viena dešiniojoje Dnepro pakrantėje gy venusi pečenegų orda Charoboe turėjo dalį Padneprės žemių tarp Dnepro ir Bugo aukštupio; jos sostinė, pasak Purpurinio, buvo Belotzebo miestas, o slaviškai Belaja Cerkovė1. Tad nuo X iki XII amžiaus antrojo dešimtme čio šiai ordai priklausė kraštas prie Rosés upės.