Lietuvos istorijos žinių lobynas
Istorinis objektas
8 teiginiai7 įrašai24 ryšiai
Šarvai – metalinė kario apsaugos priemonė, naudota kavalerijos kovose. Pateiktuose karo aprašymuose sunkiąją kavaleriją sudarė raiti kariai, nuo galvos iki kojų apkaustyti tvirtais metaliniais šarvais, o kartais šarvuoti būdavo ir jų žirgai. Tokie šarvai riterį pavertė beveik nepaimama tvirtove, tačiau nukritus nuo žirgo apsunkino galimybę vėl į jį užsėsti. Lengvosios kavalerijos šarvai buvo lengvesni: jie dengė pečius ir krūtinę, o galvą saugojo šalmas. Išskirtinai šarvų reikšmę rodo ir mūšio aplinka: atvirame lauke jais apsirengusius Ordino riterius kepino liepos saulė, o viename pasakojime du šarvuoti priešų vadai buvo nukauti.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Abi priešininkų kariuomenės buvo netoli viena kitos. Visa Ordino kariuomenė stovėjo atvi rame lauke ir riterius, šarvuotus metaliniais šarvais, kepino karšta liepos mėnesio saulė, tuo tarpu sąjungininkų kariuo menės dalis slėpėsi medžių ūksmėje, galėjo ilsėtis. Ordino ka riuomenė nerimavo ir norėjo pradėti mūšį, bet to padaryti ne galėjo, nes ne viskas buvo sutvarkyta.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Medžiagos |
|
| |
| Forma |
|
| |
| Matmenys |
|
| |
| Paskirtis |
|
|
Patikrinti teiginiai
Narbutas pasakoja, kad du paklydę priešų vadai buvo apsiginklavę šarvais ir buvo nukauti.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Kitą rytą pastebėta, jog kai kurie priešų vadai, nežinodami čionykščių vietų, pasiklydo. Tarp jų du apsiginklavę šarvais buvo nukauti, o trečiasis sugautas ir atvestas pas kunigaikštį Danielių.
Lengvosios kavalerijos šarvai buvo lengvesni, dengė pečius ir krūtinę, o galvas saugojo šalmai.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Lengvoji kavalerija buvo panašiai šarvuota, bet jos šarvai būdavo lengvesni, dengdavo tik pečius ir krūtinę. Galvas dengdavo šalmais. Kavalerijos ginklai būdavo labai įvairūs: ilga ietis, abiem pusėm aštrus kardas, kirvis, kuoka, plaktukas, lankai ir skydas nuo smūgių prisidengti.
1567 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės surašyme šeši Vijūkai iš Romainių nurodyti kaip ginkluoti ragotinėmis, o šarvus turėjo tik vienas.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Alberto Kojalavičiaus ir jo brolių kilmė bei šeima (straipsnis, 1994 m.)
Kryžiuočiai buvo apsiginklavę sunkiais šarvais.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
sakydamas: „Kryžiuočiai, apsišarvavę sunkiais šarvais, nestengs pėsti kovoti“.
Ordino riterius, šarvuotus metaliniais šarvais, atvirame lauke kepino karšta liepos mėnesio saulė.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Abi priešininkų kariuomenės buvo netoli viena kitos. Visa Ordino kariuomenė stovėjo atvirame lauke ir riterius, šarvuotus metaliniais šarvais, kepino karšta liepos mėnesio saulė, tuo tarpu sąjungininkų kariuomenės dalis slėpėsi medžių ūksmėje, galėjo ilsėtis. Ordino kariuomenė nerimavo ir norėjo pradėti mūšį, bet to padaryti negalėjo, nes ne viskas buvo sutvarkyta.
Sunkiąją kavaleriją sudarė raiti kariai, apkaustyti tvirtais metaliniais šarvais nuo galvos iki kojų, šarvuodavę net arklius.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kavalerija būdavo sunkiai ir lengvai ginkluota. Sunkiąją kavaleriją sudarydavo raiti kariai apkaustyti nuo galvos iki kojų tvirtais metaliniais šarvais. Šarvuodavo net arklius. Toks riteris su anų laikų ginklais buvo beveik nepaimama tvirtovė. Sunkiai šarvuotieji kovose turėdavo ir nepatogumų, — jei pasitaikydavo nuo arklio nusiversti, tai ant jo užsėsti kautynių laiku jiems būdavo labai sunku.
Pasimeldęs Jogaila, Vytauto ir lenkų riterių raginamas, užsidėjo šarvus ir nuvyko prie kariuomenės.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Ordino kariuomenė nerimavo ir norėjo pradėti mūšį, bet to padaryti negalėjo, nes ne viskas buvo sutvarkyta. Pasimeldęs Jogaila, ne tik Vytauto, bet ir lenkų riterių raginamas, užsidėjo šarvus ir nuvyko prie kariuomenės. Kariuomenė jau buvo visai paruošta ir laukė ženklo.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 4 | 4 |
| Alberto Kojalavičiaus ir jo brolių kilmė bei šeima | — | 1 | 1 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 1 |