Santrauka
Mikalojus Radvila Juodasis pastatė kalvinų bažnyčią ir traukė į ją visus vilniečius. Lietuvoje protestantų galva ir uoliausias protestantizmo skleidėjas pasidarė artimiausias Zigmanto Augusto patarėjas Mikalojus Radvila Juodasis. Radvilos Juodojo, suorganizavo mokslintus lietuvius, kurie paskelbė atsakymą Ožechovskiui (1564 m.) knygutėje, pavadintoje „Lenko pasikalbėjimu su lietuviu”.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Mikalojus Radvila Juodasis buvo Lietuvos didysis kancleris ir maršalka. | c-001 | |
| t-002 Lietuvoje (Brastoje) dar vieną spaustuvę 1553 m. įkūrė Mikalojus Radvila Juodasis. | c-002 | |
| t-003 Mikalojus Radvila Juodasis buvo LDK kancleris, Vilniaus vaivada ir įtakinga Lietuvos reformacijos protestantų figūra. | c-003 | |
| t-004 Radvila Juodasis 1563 m. teigė, kad Bibliją reikia versti į lenkų (o ne į kokią kitą) kalbą dėl to, kad „būtų liaudžiai suprantama“. | c-004 | |
| t-005 Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvų viršutinė dalis buvo pagaminta Niurnberge apie 1555 m. | c-005 | |
| t-006 Mikalojus Radvila Juodasis Vilniuje stipriai palaikė Martyno Liuterio ir Cvinglio mokslą. | c-006 | |
| t-007 Iš pradžių jį galingai palaikė kunigaikštis Mikalojus Rad vila Juodasis, bet po to, kai jo sūnus Mikalojus Kristupas, vadinamas Našlaitėliu, sugrįžęs į katalikų tikėjimą, refor muotą bažnyčią, buvusią savo namuose, uždarė, o savo spaustuvę, seniau skelbusią. | c-007 | |
| t-008 Mikalojus Radvila Juodasis nuo 1541 m. nuomojo Filipovo namą iš kapitulos ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių. | c-008 | |
| t-009 Mikalojus Radvila Juodasis dokumente vadintas Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščiu, Vilniaus vaivada, LDK didžiuoju maršalka ir kancleriu. | c-009 | |
| t-010 Mikalojui Radvilai Juodajam ir jo teisėtiems Nesvyžiaus įpėdiniams buvo suteiktos Lietuvos Kunigaikštystės privilegijos, laisvės ir imunitetai. | c-010 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Mikalojus Radvila Juodasis buvo Lietuvos didysis kancleris ir maršalka.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
gaminti Niunberge meistro Kunzo Lochnerio, XVI a. 6 dešimtmetyje
Puslapis 89
Viršutinė Lietuvos didžiojo kanclerio ir maršalkos Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvų dalis, pagaminta Niurnberge, meis- tro Kunzo Lochnerio, apie 1555 m.
Žygimanto Augusto pistoletas su ratukine spyna (Puffer) su Lenkijos ereliu ir raide S (Sigismundus) Vokietija, XVI a. trečiasis ketvirtis
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvoje (Brastoje) dar vieną spaustuvę 1553 m. įkūrė Mikalojus Radvila Juodasis.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuvoje (Brastoje) dar vieną spaustuvę 1553 m. įkūrė Mikalojus Ra- dvila Juodasis. Tai reformacijos nulemtas įvykis. Po dešimtmečio čia pa- sirodė įspūdingas leidybos kūrinys – „Brastos Biblija“. Vėliau Radvila Juo- dasis įkūrė spaustuvę ir Nesvyžiuje (1562), o 1569 m. su Radvilomis ėmė konkuruoti ir Chodkevičiai: jie įsteigė spaustuvę Zabluduve ir priglobė pirmąjį Maskvos spaustuvininką Ivaną Fiodorovą, nulėmusį stačiatikišką jos pobūdį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mikalojus Radvila Juodasis buvo LDK kancleris, Vilniaus vaivada ir įtakinga Lietuvos reformacijos protestantų figūra.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuvos reformacijos ryškiausia ir įtakin- giausia protestantų figūra – LDK kancleris, Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565), 1563 m. išleidęs lenkiškai „Brastos Bibli- ją“. XVI a.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Radvila Juodasis 1563 m. teigė, kad Bibliją reikia versti į lenkų (o ne į kokią kitą) kalbą dėl to, kad „būtų liaudžiai suprantama“.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Reformacija tapo nauju lenkėjimo postūmiu. Radvila Juodasis 1563 m. teigė, kad Bibliją reikia versti į lenkų (o ne į kokią kitą) kal- bą dėl to, kad „būtų liaudžiai suprantama“.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvų viršutinė dalis buvo pagaminta Niurnberge apie 1555 m.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
6 dešimtmetyje
Puslapis 89
Viršutinė Lietuvos didžiojo kanclerio ir maršalkos Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvų dalis, pagaminta Niurnberge, meis- tro Kunzo Lochnerio, apie 1555 m.
Žygimanto Augusto pistoletas su ratukine spyna (Puffer) su Lenkijos ereliu ir raide S (Sigismundus) Vokietija, XVI a.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mikalojus Radvila Juodasis Vilniuje stipriai palaikė Martyno Liuterio ir Cvinglio mokslą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Nors Viklifo sekėjas buvo ekskomuni kuotas ir priverstas palikti miestą, bet Martyno Liuterio ir Cvinglio mokslas, kur kas giliau įsišaknijęs Vilniuje, buvo stipriai palaikomas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos, vadinamo Juoduoju. Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mika lojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ga nytoją, kad pakankamai veiktų pa gal savo pareigas, rašytų karaliui, kad būtų išvengta pikto ir kad viso se viešose pamaldose įsakytų mels tis už Bažnyčios vienybę ir po visą dieceziją būtų rengiamos procesijos su litanijomis”. 43 Žr. V priedą. 44 Kojalowicz Histor. Lithu., Pars II, Lib. VIII, p. 428. Rostowski Lithu. Hist. Soc. Jesu, Pars I, p. 5. 45 Bohusz Summaryusz Aktów Kapi tuły Wileń, MSS., p. 5 pasakoja, kad „kapitula, gavusi žinių apie kažko kias naujas sektas: Liuterio, Cvinglio ir naujosios krikščionybės, kad jie 283
Puslapis 300
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS 1556 metų tapo visų reformos šalininkų prieglobsčiu ir mo kykla.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iš pradžių jį galingai palaikė kunigaikštis Mikalojus Rad vila Juodasis, bet po to, kai jo sūnus Mikalojus Kristupas, vadinamas Našlaitėliu, sugrįžęs į katalikų tikėjimą, refor muotą bažnyčią, buvusią savo namuose, uždarė, o savo spaustuvę, seniau skelbusią.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Iš pradžių jį galingai palaikė kunigaikštis Mikalojus Rad vila Juodasis, bet po to, kai jo sūnus Mikalojus Kristupas, vadinamas Našlaitėliu, sugrįžęs į katalikų tikėjimą, refor muotą bažnyčią, buvusią savo namuose, uždarė, o savo spaustuvę, seniau skelbusią vien disidentų raštus64, 1576 metais atidavė jėzuitams, svarstyklių lėkštė persisvėrė į jė zuitų pusę. Uolus, bet ir sumanus, šis ordinas nesiliovė sa vo disputais ir raštais spaudęs savo priešininkus, nekan traudamas trokštamos pergalės, ėmėsi smarkių priemonių, bet jos, valdant išmintingam ir narsiam Steponui, negalėjo jo atvesti į užsibrėžtą tikslą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mikalojus Radvila Juodasis nuo 1541 m. nuomojo Filipovo namą iš kapitulos ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tą Fi- lipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erd vesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mikalojus Radvila Juodasis dokumente vadintas Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščiu, Vilniaus vaivada, LDK didžiuoju maršalka ir kancleriu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Testantur id multae bellorum occasio nes contra Tartaros et Mos cbos, in quibus divo Praedecessore Genitore nostro adhuc in vivis agente cum Patruo suo Geor gio ita strenue se gessit, ut fidissimi et amantissimi Patriae Civis, manu consilioque promptissimi Ducis et mi litis no men apud omnes assequeretur; nostra vero etiam aetate, no bis praesentibus et spectantibus tanta virtutis, fortitudinis et — • — 306
Puslapis 323
IV KNYGA Vardan Viešpaties Amen. Jei žinios raštais nebūtų per duodamos būsimoms kartoms, žmogiški darbai greitai iš blėstų iš žmonių atminties. Amžinai dalykų atminčiai. Mes, Žygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius, didysis Lie tuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos bei Mazovijos ir t. t. ku nigaikštis. Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame visiems ir kiekvienam, kam dabar ar ateityje derės žinoti, kad atidžiau žvelgdami į praeitį ir teisingomis proto svarstyklėmis pa sverdami ištikimą tarnystę karo ir taikos metu, kuria švie susis ir prakilnusis ponas Mikalojus Radvila, Olykos ir Ne svyžiaus kunigaikštis, Vilniaus vaivada, mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis maršalka ir kancleris, Šiaulių, Brastos ir Borisovo seniūnas, mylimiausiam, dieviš kam pirmtakui, mūsų tėvui ir taip pat nemažiau mūsų švie sybei visada stengėsi įtikti, kaip kadaise jo protėviai švie siausiesiems ir brangiausiesiems mūsų pirmtakams buvo didžiai nusipelnę, nes nuolat [jis] mums rodė didelį uolu mą, karštą ištikimybę ir pagarbą, atsidavimą tėvynei, meilę Respublikai, proto apsukrumą, sprendimų drąsą ir svaru mą, patyrė daug sunkumų mūsų siųstuose išbandymuose, teikdamas šlovę ir naudą mums ir Respublikai, pasiekė dau gybę žymių pergalių prieš priešus, gynė nuo jų antpuolių sienas, negailėjo nei savo asmeninių nuolatinių didelių iš laidų, nei pagaliau ir savo gyvybės, kiek tik kartų to reikala vo būtinybė; ir nėra nė vieno, kuris manytų, jog jis (Radvila) nesirūpina Respublikos gerove ir mūsų garbe.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mikalojui Radvilai Juodajam ir jo teisėtiems Nesvyžiaus įpėdiniams buvo suteiktos Lietuvos Kunigaikštystės privilegijos, laisvės ir imunitetai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Todėl savo valia, karališkąja valdžia, kunigaikščio pastovia ir am žina galia duodame ir suteikiame tam pačiam anksčiau pa minėtam šviesiajam ir didingajam ponui Mikalojui Radvi lai, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščiui, Vilniaus vaivadai, mūsų didžiajam maršalkai ir kancleriui, ir visiems po jo bū siantiems Nesvyžiaus kunigaikščiams, teisėtiems jo įpėdi niams, pilną teisę, visišką ir tvirtą valdžią ir galią, visas ir pavienes mūsų Lietuvos Kunigaikštystės privilegijas, lais ves ir imunitetus bei bet kokias malones ir prerogatyvas, egzistuojančias toje pačioje Lietuvos Kunigaikštystėje, turė ti, naudotis, visiems laikams išsaugoti ir išlaikyti; tas [privi legijas], kurios bet kokiu būdu ir bet kada anksčiau švie siausiųjų ir prakilniausiųjų karalių ir didžiųjų kunigaikščių, mūsų pirmtakų ponų Vladislovo, Žygimanto, Kazimiero, Aleksandro ir vėl Žygimanto kadaise buvo duotos, pripa žintos ir mūsų ratifikuotos, patvirtintos ir taip pat mūsų ka raliaus ir kunigaikščio pasižadėjimu ir autoritetu atnaujin tos ir atgaivintos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |