Bombardos

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau kiti, 1383 metai, atnešė Vilniui dar didesnę nelaimę. Didelė kryžiuočių kariauna, vadovaujama Ordino didžiojo magistro ir maršalo Konrado Valenrodo, išvien su Vytautu ir jo šalininkais atžygiavę atsiimti Skirgailos užvaldyto šio paveldo, rugsėjo 11-ą apsupo Trakų pilį. Nepaisant įnirtingos gynybos, kelias dienas užsitęsus atakai, mūrai buvo bombardų sugriauti, įgula priversta pasiduoti.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

O 1384 m. rudenį abu pusbroliai su bombardomis apgulė Kauno Marienwerderi. Viskuo gerai aprūpinta pilis atlaikė keliolikos savaičių apgniimą ir tik 1384.XI.6 d. tekrito.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Po keturių savaičių apgulties, po daugelio susidūrimų meistras Hermanas vienoje pilies angoje pastatė bombardą prieš lietuvius, tačiau lietuviai, priešpriešiais įtaisę tokį pat pabūklą, užmušė minėtą meistrą. Po sunkių kovų buvo „pilyje daug brolių sužeistų, netinkamų gynybai , tačiau juos keitė sveikieji.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tačiau lietuviai sunaikino pilies priešakinius įtvirtinimus ir užpylė griovius, kryžiuočiai iš papilio buvo priversti trauktis į pačią pilį. Po keturių savaičių apgulties, po daugelio susidūrimų meistras Hermanas vienoje pilies angoje pastatė bombardą prieš lietuvius, tačiau lietuviai, priešpriešiais įtaisę tokį pat pabūklą, užmušė minėtą meistrą. Po sunkių kovų buvo „pilyje daug brolių sužeistų, netinkamų gynybai , tačiau juos keitė sveikieji.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Metalinis vamzdis, nukaltas iš atskirų segmentų. Primityvus apgulos bombardų lafetas — nejudamai prie žemės pritvirtinta masyvi medinė dėžė. Apgulos metu perkelinėti ugnies nereikėdavo, buvo šaudoma į tą pačią sienos vietą, kol ši sugriūdavo.