Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Asmuo

Karigaila

5 teiginiai5 įrašai19 ryšių

Vikipedijos įžanga

Karigaila (po 1350 m. – 1390 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje) – Mstislavlio kunigaikštis, Gediminaičių kilmės didikas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos Tverietės sūnus.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Karigaila buvo Jogailos brolis ir Mstislavlio kunigaikštis, XIV amžiaus pabaigos Lietuvos valdovų aplinkos veikėjas. 1382 m. jis pritarė Dubysos sutartims, kuriomis Jogaila įsipareigojo ketverius metus laikytis taikos su Kryžiuočių ordinu, priimti krikštą ir atiduoti Ordinui dalį Žemaitijos. Vėliau Karigaila kartu su Jogaila, Vytautu, Vygandu, Švitrigaila bei kitais Lietuvos didikais Krokuvoje priėmė katalikų tikėjimą; šis įvykis šaltinyje vadinamas tarsi pirmuoju Lietuvos krikšto aktu. Gindamas Kreivąją pilį, Karigaila pateko į kryžiuočių nelaisvę ir buvo žiauriai nužudytas, o jo palaikų išniekinimas vėliau tapo Jogailos skundo Ordinui dalimi. Šis pasakojimas išryškina Karigailą kaip Jogailos šeimos narį, dalyvavusį svarbiuose politiniuose ir religiniuose Lietuvos pokyčiuose.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Algirdas (Lietuvos valdovas)Jogaila (kunigaikštis, XIV–XV a.)JulijonaJulijona (Algirdo žmona)Vasilijus ČartoriskisVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Kryžiuočių ordinasLietuviaiŽemaičiaiKrokuvaMstislavlisKarigaila
Kol didysis kunigaikš­ tis buvo užsiėmęs karu su Prūsija, jo sūnūs - Karigaila ir Bu­ tautas, Rytų apeigų tikėjimą išpažinę pirmasis Konstantino, antrasis Boriso vardu, abu vienos motinos Marijos, Vitebsko kunigaikštytės1, - susimokė su kai kuriais lietuvių didikais, kad būtų nuvykta pas kryžiuočius
Lietuvių tautos istorija, t. 5 · c-188931

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Pareigos ir vaidmuo
  • Mstislavlio kunigaikštis; pilies gynėjas
  • Zenonas Ivinskis tiesiogiai aprašo Karigailą kaip Mstislavlio kunigaikštį ir Kreivosios pilies gynėją.
PažiūrosŠaltinių nesutarimas
  • Priėmė katalikų tikėjimą
  • Išpažino Rytų apeigų tikėjimą
  • 1930 m. šaltinyje teigiama, kad Karigaila kartu su Jogaila, Vytautu ir kitais priėmė katalikų tikėjimą Krokuvoje.
  • Teodoras Narbutas rašo, kad Karigaila išpažino Rytų apeigų tikėjimą; tai pateikiama jo pasakojimo apie įvykius kontekste.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001aukstas

Karigaila, Jogailos brolis ir Mstislavlio kunigaikštis, pateko į kryžiuočių nelaisvę ir buvo žiauriai nužudytas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tebuvo paimta antroji žemumos medinė pilis, vad. «Kreivoji». Ten kryžiuočių nelaisvėn pakliuvęs, buvo žiauriai nužudytas pilies gynėjas, Jogailos brolis Karigaila (Mstislavlio kunigaikštis). Dar Konstancos susirinkimui (1416) pateiktame Jogailos skunde ordinui buvo daromi aštrus priekaištai dėl brolio mirties, smulkiai aprašant lavono išniekinimą^19.
t-002aukstas

Karigaila, Julijonos sūnus ir Jogailos brolis, buvo vienas iš trijų Jogailos ir Skirgailos sutarčių liudininkų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kaip kitados Mindaugas už Livonijos ordino paslaugas turėjo išdavinėti donacinius dokumentus, taip Jogaila Prūsų kryžiuočiams už ordino « draugiškumą, patarimus, pagalbą, darbą ir įvairų triūsą » turėjo užleisti jam visą Žemaičių plotą tarp abiejų ordino valdų — t. y. Livonijos ir Prūsų—-ligi Dubysos upės. Visose trijose Jogailos ir Slorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi kiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs bei svarbiu patarėju tapęs Hanulis. O Julijona ir kunigaikščio taryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente.
t-003vidutinis

Karigaila pritarė 1382 m. Dubysos sutartims, kuriomis Jogaila įsipareigojo taikai su Ordinais ir krikštui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pagal tas sutartis didysis kunigaikštis Jogaila, — pritariamas motinos Julijonos ir brolių: Kaributo, Lingvenio, Karigailos, Vygunto ir Švitrigailos — pasižadėjo 4 metus laikytis su Ordinais taikos, per tuos pat 4 metus „su visais saviškiais“ apsikrikštyti ir kas svarbiausia — užleidžia Ordinui pusę Žemaitijos: visą dešinį Dubysos krantą, nuo pat ištakos iki įtakos.
t-004vidutinis

Karigaila kartu su Jogaila, Vytautu, Vygandu, Švitrigaila ir lietuvių didikais Krokuvoje priėmė katalikų tikėjimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kartu su Jogaila ir Vytautu priėmė katalikų tikėjimą Jogailos broliai Karigaila, Vygandas, Švitrigaila ir daug lietuvių didikų. Tai buvo kaip ir pirmas Lietuvos krikšto aktas, atliktas Krokuvoje. (^1) ) Scr.
t-005vidutinis

Teodoras Narbutas rašo, kad Karigaila ir Butautas, išpažinę Rytų apeigų tikėjimą, susimokė su kai kuriais Lietuvos didikais vykti pas kryžiuočius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Kol didysis kunigaikštis buvo užsiėmęs karu su Prūsija, jo sūnūs - Karigaila ir Butautas, Rytų apeigų tikėjimą išpažinę pirmasis Konstantino, antrasis Boriso vardu, abu vienos motinos Marijos, Vitebsko kunigaikštytės1, - susimokė su kai kuriais lietuvių didikais, kad būtų nuvykta pas kryžiuočius
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 5 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo sūnus:
AlgirdasJulijonaJulijona
buvo sąjungininkas su:
Jogaila
buvo brolis:
Vytautas
keliavo į:
Krokuva
buvo valdovas:
Mstislavlis
turėjo sūnų:
Vasilijus Čartoriskis
kariavo prieš:
Kryžiuočių ordinas
Sūnūs ←:
Algirdas
Sūnūs:
Vasilijus Čartoriskis
Tėvai:
Algirdas
Broliai:
Vytautas
Karigaila buvo valdovas:
Mstislavlis
Tėvai ←:
Vasilijus Čartoriskis
Broliai ←:
Vytautas
Puslapio nuorodos:
Kryžiuočių ordinasLietuviaiŽemaičiai

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—22
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—22
Lietuvių tautos istorija, t. 5—11