Julijona buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo antroji žmona, kilusi iš Tverės kunigaikščių giminės ir siejama su Vitebsko kunigaikštyste. Ji viešpatavo Vitebske, o po jos mirties 1392 m. Jogaila į jos vietą paskyrė Feodorą Vesną. Julijona buvo Polocko kunigaikščio Andriaus motina, todėl jos šeima buvo susijusi su svarbiais Lietuvos valdovų dinastiniais ir politiniais sprendimais. Šaltiniai nurodo, kad ji ir jos sūnūs buvo paminėti Žemaičių dovanojimo dokumente, o Julijona kartu su kunigaikščio taryba liudijo šioje politinėje aplinkoje. Ji taip pat prisidėjo prie Jogailos sutarties su Ordinu, nukreiptos prieš Kęstutį, sudarymo; šis vaidmuo rodo jos įtaką valdovo šeimos politikoje. Julijoną su Rytų Bažnyčia siejo jos kilmė, tradicijos ir giminės stačiatikių šventieji.
Prisidėjo prie Jogailos sutarties su Ordinu sudarymo
A. Šapokos redaguotame 1936 m. veikale teigiama, kad prieš Kęstutį nukreipta Jogailos sutartis buvo sudaryta ne tik Jogailos, bet ir jo brolių bei motinos Julijonos pastangomis.
Greit atėjo eilė ir Vitebskui. Ten viešpatavo kunigaikštienė Julijona, Algirdo žmona. Pas ją buvo apsigyvenęs ir Jogailos brolis Švitrigaila. Švitrigaila manė, kad mirus kunigaikštienei, Jogaila jį paskirs Vitebsko valdytoju. Bet taip neįvyko, nes 1392 m. mirus kunigaikštienei Julijonai, Jogaila pasodino į jos vietą Feodorą Vesną.
Duota Viešpaties metais 1380 artimiausią šiokiadienį, kurį giedama „oculi post dominicam"], tai yra kovo 26-ą. 30 Tasai Andrius, Jogailai pavaldaus Polocko kunigaikštis, Algirdo sūnus, gimęs iš antros jo santuokos su Julijona, Vitebsko kunigaikštyte, tačiau nebuvo palankus Jogailai, veikiau linkęs į Kęstučio pusę; tad Jogaila nusprendė jį išvyti iš jo dalinės valdos. Dėl to sudarė slaptą, be Kęstučio žinios, sutartį su Livonijos magistru, kad anas padėtų jam vykdyti tuos kėslus.
Visose trijose Jogailos ir Slorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi kiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs bei svarbiu patarėju tapęs Hanulis. O Julijona ir kunigaikščio taryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente.
Tad ir esančiam dabar didž. Lietuvos kunigaikščiui Jogailai, Algirdo sūnui, kuris nebuvo priėmęs dar jokio krikšto, tiesesnis kelias buvo į Rytus, į savo motinos, daugelio brolių, dėdžių ir giminaičių tikėjimą. Jo motiną Julijoną rišo prie Rytų Bažnyčios praeitis, tradicijos, tautybė ir net tai, kad iš jos giminės buvo stačiatikių Bažnyčios šventųjų.
Tada jis jau buvo našlys, ir iš Maskvos kunigaikščio Simano ir metropolito Teognosto gavo leidimą (1349 ar 1350) vesti Tverės kunigaikščio Aleksandro dukterį Julijoną^15.
Remiantis Torno analų žinia, dar gali būti samprotaujama, kad Jogaila atsisakė judintis pas magistrą įtakoje Julijonos^21 , kuri galėjo nenorėti, kad Lietuva butų pakrikštyta lotynų apeigomis.