Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
Algirdo žmona
8 teiginiai8 įrašai3 ryšiai
Julijona buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo antroji žmona, kilusi iš Tverės kunigaikščių giminės ir siejama su Vitebsko kunigaikštyste. Ji viešpatavo Vitebske, o po jos mirties 1392 m. Jogaila į jos vietą paskyrė Feodorą Vesną. Julijona buvo Polocko kunigaikščio Andriaus motina, todėl jos šeima buvo susijusi su svarbiais Lietuvos valdovų dinastiniais ir politiniais sprendimais. Šaltiniai nurodo, kad ji ir jos sūnūs buvo paminėti Žemaičių dovanojimo dokumente, o Julijona kartu su kunigaikščio taryba liudijo šioje politinėje aplinkoje. Ji taip pat prisidėjo prie Jogailos sutarties su Ordinu, nukreiptos prieš Kęstutį, sudarymo; šis vaidmuo rodo jos įtaką valdovo šeimos politikoje. Julijoną su Rytų Bažnyčia siejo jos kilmė, tradicijos ir giminės stačiatikių šventieji.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Bendravimas |
|
| |
| Pažiūros |
|
| |
| Istorinė reikšmė |
|
|
Patikrinti teiginiai
Julijona, Algirdo žmona, viešpatavo Vitebske ir mirė 1392 m.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Greit atėjo eilė ir Vitebskui. Ten viešpatavo kunigaikštienė Julijona, Algirdo žmona. Pas ją buvo apsigyvenęs ir Jogailos brolis Švitrigaila. Švitrigaila manė, kad mirus kunigaikštienei, Jogaila jį paskirs Vitebsko valdytoju. Bet taip neįvyko, nes 1392 m. mirus kunigaikštienei Julijonai, Jogaila pasodino į jos vietą Feodorą Vesną.
Julijona prisidėjo prie Jogailos sutarties su Ordinu, nukreiptos prieš Kęstutį, sudarymo.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Šita Jogailos sutartis, nukreipta prieš dėdę, buvo sudaryta ne tiek Jogailos, kiek giminių — brolių ir motinos Julijonos — pastangomis.
Julijona, Vitebsko kunigaikštytė, buvo antroji Algirdo žmona ir Polocko kunigaikščio Andriaus motina.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Duota Viešpaties metais 1380 artimiausią šiokiadienį, kurį giedama „oculi post dominicam"], tai yra kovo 26-ą. 30 Tasai Andrius, Jogailai pavaldaus Polocko kunigaikštis, Algirdo sūnus, gimęs iš antros jo santuokos su Julijona, Vitebsko kunigaikštyte, tačiau nebuvo palankus Jogailai, veikiau linkęs į Kęstučio pusę; tad Jogaila nusprendė jį išvyti iš jo dalinės valdos. Dėl to sudarė slaptą, be Kęstučio žinios, sutartį su Livonijos magistru, kad anas padėtų jam vykdyti tuos kėslus.
Julijona paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente kartu su kunigaikščio taryba.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Visose trijose Jogailos ir Slorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi kiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs bei svarbiu patarėju tapęs Hanulis. O Julijona ir kunigaikščio taryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente.
Julijoną su Rytų Bažnyčia siejo praeitis, tradicijos, tautybė ir jos giminės stačiatikių šventieji.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tad ir esančiam dabar didž. Lietuvos kunigaikščiui Jogailai, Algirdo sūnui, kuris nebuvo priėmęs dar jokio krikšto, tiesesnis kelias buvo į Rytus, į savo motinos, daugelio brolių, dėdžių ir giminaičių tikėjimą. Jo motiną Julijoną rišo prie Rytų Bažnyčios praeitis, tradicijos, tautybė ir net tai, kad iš jos giminės buvo stačiatikių Bažnyčios šventųjų.
Ivinskio veikale Julijona tiesiogiai pristatoma kaip Tverės kunigaikščio Aleksandro duktė ir Algirdo žmona.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tada jis jau buvo našlys, ir iš Maskvos kunigaikščio Simano ir metropolito Teognosto gavo leidimą (1349 ar 1350) vesti Tverės kunigaikščio Aleksandro dukterį Julijoną^15.
Remiantis Torno analų žinia, Julijonos įtaka aiškinamas Jogailos atsisakymas judėti pas magistrą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Remiantis Torno analų žinia, dar gali būti samprotaujama, kad Jogaila atsisakė judintis pas magistrą įtakoje Julijonos^21 , kuri galėjo nenorėti, kad Lietuva butų pakrikštyta lotynų apeigomis.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 3 | 3 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 2 | 2 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 2 | 2 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |