Julijona šiame įraše atskirta kaip Algirdo žmona, Jogailos motina ir Vitebske minima kunigaikštienė. Skirtingi šaltiniai jos kilmę nusako nevienodai, tačiau sutaria dėl jos vietos Jogailos ankstyvojoje politikoje ir augusios įtakos po Algirdo mirties.
Greit atėjo eilė ir Vitebskui. Ten viešpatavo kunigaikš tienė Julijona, Algirdo žmona. Pas ją buvo apsigyvenęs ir Jogailos brolis Švitrigaila. Švitrigaila manė, kad mirus ku nigaikštienei, Jogaila jį paskirs Vitebsko valdytoju. Bet taip neįvyko, nes 1392 m. mirus kunigaikštienei Julijonai, Jogaila pasodino į jos vietą Feodorą Vesną.
Visose trijose Jogailos ir\nSlorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi\nkiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas,\nKarigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs\nbei svarbiu patarėju tapęs Hanulis. O Julijona ir kunigaikščio\ntaryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente.
Remiantis Torno analų žinia, dar gali būti samprotaujama, kad Jogaila atsisakė judintis pas magistrą įtakoje Julijonos^21 , kuri galėjo nenorėti, kad Lietuva butų pakrikštyta lotynų apeigomis.
Duota Viešpaties metais 1380 artimiausią šiokiadienį, kurį giedama „oculi post domini cam"], tai yra kovo 26-ą. 30 Tasai Andrius, Jogailai pavaldaus Polocko kunigaikštis, Algirdo sū nus, gimęs iš antros jo santuokos su Julijona, Vitebsko kunigaikštyte, ta čiau nebuvo palankus Jogailai, vei kiau linkęs į Kęstučio pusę; tad Jo gaila nusprendė jį išvyti iš jo dalinės valdos. Dėl to sudarė slaptą, be Kęstučio žinios, sutartį su Livoni jos magistru, kad anas padėtų jam vykdyti tuos kėslus.
Tad ir esančiam dabar didž. Lietuvos kunigaikš čiui Jogailai, Algirdo sūnui, kuris nebuvo priėmęs dar jokio krikšto, tiesesnis kelias buvo į Rytus, į savo motinos, daugelio brolių, dėdžių ir giminaičių tikėjimą. Jo motiną Julijoną rišo prie Rytų Bažnyčios praeitis, tradicijos, tautybė ir net tai, kad iš jos giminės buvo stačiatikių Bažnyčios šventųjų.