Kaributas

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vilniui grėsė naujas pavojus. Ir Lietuvos sostinė ilgai netvėrė Kęstučio valdžioje; vos tik jis išvijo vokiečius už Lietuvos ribų, kai maištai Rusioje, sukelti Jogailos brolio Kaributo, viešpatavusio Seversko kunigaikštystėje ir nenorėjusio pripažinti Kęstučio viršenybės, vertė šį vykti ten su visa kariauna. Palikdamas Vilnių, Trakų pilies gynybą ir valdžią pavedė savo sūnui, jaunajam Vytautui.

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Žygio tikslas buvo Lydos miestas, tuo m etu kunigaikščio Kaributo, palikto eiti krašto sargybą su Seversko kariauna, buveinė; kryžiuočiai netikėtai priartėjo per užšąlusias balas, padegė papilęs; o tas kunigaikštis, nepaisant gerus įtvirtinimus turinčios pilies, vienos mažiausiai lig tol Lietuvoje paliestos, gintis joje nenorėjo, skubiai su visais dvariškiais ir kariauna išvyko, visa ką, kas buvo pilyje ir mieste, palikdamas priešo grobiui. Buvo paimti ginklų sandėliai ir nemažai karo

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

8 — Kijevo kunig. Vladimiro pinigas; 9 — Naugardo Sieversko kunig. Kaributo pinigas (abu kalti prieš 1393 m., nes tais metais jie buvo Vytauto pašalinti iš savo kunigaikštijų).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

, po Kęstučio mirties, Jogailos įgaliotinių (Skirgailos ir Hanulono) Dubysos įtakoje padarytieji trijų atskirų sutarčių aktai. Pagal tas sutartis didysis kunigaikštis Jogaila, — pritariamas motinos Julijonos ir brolių: Kaributo, Lingvenio, Karigailos, Vygunto ir Švitrigailos — pasižadėjo 4 metus laikytis su Ordinais taikos, per tuos pat 4 metus „su visais saviškiais“ apsikrikštyti ir kas svarbiausia — užleidžia Ordinui pusę Žemaitijos: visą dešinį Dubysos krantą, nuo pat ištakos iki įtakos.

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Kaributas, nenuorama ir tiek kartų savo tėvynei pakenkęs, jau matėme, kaip veltui prarado Seversko kunigaikštystę, o vėliau Lydą ir Naugarduką; Lenkijoje gyveno jau bemaž metai, tarsi kalėjime, tik sugrįžęs į Seversko žemę, gavo ten nemažą valdą Naugarde Severske, tačiau su sąlyga, kad vietos bajorai gera valia už jį laiduos ir duos ištikimybės priesaiką. Tie patikėtiniai buvo - Dovydas Rusanas, Bazilijus Torošajus, Grigorijus Nesvyžietis.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Karaliui buvo parinkta saugi vieta, iš kur jis galėjo matyti visą kovos lauką, o jo niekas nematė, ir jį apstatė geriausia sargyba. Jį saugojo kunigaikščio Kaributo vėliava, kurią dar prieš karą Vytautas buvo Jogailai nusiuntęs. Nuo karaliaus stovyklos Lenkijos pusėn buvo sustatyta visa eilė greičiausių ir visiškai paruoštų arklių, kuriais Jogaila galėtų pabėgti, jei kiltų pavojus iš kryžiuočių pusės.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Livonijos ir Prūsų—-ligi Dubysos upės. Visose trijose Jogailos ir Slorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi kiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs bei svarbiu patarėju tapęs Hanulis. O Julijona ir kunigaikščio taryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente.