Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
16 teiginių14 įrašų9 ryšiai
Julijona šiame šaltinyje rodoma kaip su Tverės valdovų namais susijusi Algirdo žmona ir Jogailos motina. Ivinskio tekste ji vadinama kunigaikščio Aleksandro dukterimi, o ankstesniame šaltinyje minima kaip Tverės kunigaikščio sesuo; abiem atvejais pabrėžiama jos vieta Jogailos ankstyvojoje politikoje.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| PažiūrosŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Bendravimas |
|
| |
| Gebėjimai |
|
| |
| Įpročiai |
|
| |
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Julijona buvo Tverės kunigaikščio Aleksandro duktė ir Algirdo žmona.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tada jis jau buvo našlys, ir iš Maskvos kunigaikščio Simano ir metropolito Teognosto gavo leidimą (1349 ar 1350) vesti Tverės kunigaikščio Aleksandro dukterį Julijoną^15.
Julijona paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente kartu su kunigaikščio taryba.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Visose trijose Jogailos ir Slorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi kiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs bei svarbiu patarėju tapęs Hanulis. O Julijona ir kunigaikščio taryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente.
Remiantis Torno analų žinia, Julijonos įtaka aiškinamas Jogailos atsisakymas judėti pas magistrą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
pavasarį bus žinojęs apie projektus kviesti jį Lenkijos karaliumi ir sutuokti su Jadvyga. Remiantis Torno analų žinia, dar gali būti samprotaujama, kad Jogaila atsisakė judintis pas magistrą įtakoje Julijonos^21 , kuri galėjo nenorėti, kad Lietuva butų pakrikštyta lotynų apeigomis. Į karo stovį patekus kryžiuočių su Jogaila santykiams, ordinas turėjo labiau susidomėti Vytautu ir jį palaikyti.
Julijona prisidėjo prie Jogailos sutarties su Ordinu, nukreiptos prieš Kęstutį, sudarymo.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Šita Jogailos sutartis, nukreipta prieš dėdę, buvo sudaryta ne tiek Jogailos, kiek giminių — brolių ir motinos Julijonos — pastangomis.
Julijonos sūnūs Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Vygandas ir Švitrigaila buvo trijų Jogailos ir Skirgailos sutarčių liudininkai.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Visose trijose Jogailos ir Slorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi kiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs bei svarbiu patarėju tapęs Hanulis. O Julijona ir kunigaikščio taryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente.
Zenonas Ivinskis, remdamasis Torno analais, svarsto, kad Julijona galėjo nenorėti Lietuvos krikšto lotynų apeigomis.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
pavasarį bus žinojęs apie projektus kviesti jį Lenkijos karaliumi ir sutuokti su Jadvyga. Remiantis Torno analų žinia, dar gali būti samprotaujama, kad Jogaila atsisakė judintis pas magistrą įtakoje Julijonos^21 , kuri galėjo nenorėti, kad Lietuva butų pakrikštyta lotynų apeigomis. Į karo stovį patekus kryžiuočių su Jogaila santykiams, ordinas turėjo labiau susidomėti Vytautu ir jį palaikyti.
Po Onos mirties Vilniuje 1418 m. Vytautas nusprendė vesti jos dukterėčią Julijoną, Jono Algimantaičio dukterį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
149 ## Puslapis 166 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vytautas savo sostinėje su visa ištaiga priėmė Vladislovą Jogailą, vėl apsilankiusį Lietuvoje, kad numaldytų nuolatos atsinaujinančius kivirčus su kryžiuočiais, ir dosniai ją apdalijo dovanomis; bet vėliau Vilniaus reikalai darėsi liūdnesni. Kai Vilniuje (1418 m.) mirė Vytauto žmona Ona, kuri kadaise didžiausios pagarbos vertu pasišventimu jį iš Krėvos pilies kalėjimo didvyriškai išvadavo73, didysis kunigaikštis nusprendė vesti jos dukterėčią Julijoną, Alšėnų kunigaikščio Jono Algimantaičio dukterį.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 5 | 3 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 3 | 3 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 2 | 2 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 1 |
| Lituanistika-7542-Puotos-Lietuvos-valdovo-dvare-gotikos-laikais — Puotos Lietuvos valdovo dvare Gotikos laikais (XIV a. pab.-XV a.) | — | 1 | 1 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 1 |
| Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla | — | 1 | 1 |