Jono Chodkevičiaus sūnus Jonas Karolis buvo Lietuvos lauko, vėliau didysis etmonas ir Vilniaus vaivada. Jis vadovavo kariuomenei Livonijoje, 1605 m. laimėjo Salaspilio mūšį ir 1621 m. vadovavo jungtinei Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei prie Chotino. Kretingoje su žmona Sofija Mieleckaite fundavo bernardinų vienuolyną ir bažnyčią.
1608 m. Kauno miesto tarybos posėdyje, dalyvaujant Lietuvos etmono Jono Karolio Chodkevičiaus tarnybininkui Kristupui Bazilikui, buvo aiškinamasi dėl rotmistro Jonušo Kiškos suburtos samdinių kuopos, dislokuotos Prienų seniūnijoje, padarytų nuostolių.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Sudėtingiau būdavo, kai tekdavo patirti kariuomenės dalinių smurtą. 1608 m. Kauno miesto tarybos posėdyje, dalyvaujant Lietuvos etmono Jono Karolio Chodkevičiaus tarnybininkui Kristupui Bazilikui, buvo aiškinamasi dėl rotmistro Jonušo Kiškos suburtos samdinių kuopos, dislokuotos Prienų seniūnijoje, padarytų nuostolių kauniečiams.
278 ## Puslapis 289 kęs prie kanalo, kuris ir dabar jungia ežerą su jūra. Turiu po ranka lotynų kalba parašytą rankraštį apie mūšį, įvykusį 1605 metų rugsėjo 27 dieną, kuriame yra tokia detalė: kai Kuršo kunigaikštis Ketleris atvyko pagelbėti Chodkevičiui, tarp Kuršo bajorų savanorių, išvardytų ten valsčiais, buvo ir 85 riteriai iš Angeširų apskrities1. Visa tai rodo, kad minėtų agazirų žemė buvusi prie Engūrės ežero, pavadinto jų vardu, o jie patys buvo lietuvių gentis ir, kaip rodo pavadinimas, šaka hirių kartos, kuri buvo tokia sena kaip ir jų kaimynystė Uždneprėje su gelonais ir budinais (§ 268).
Baigęs studijas, J. K. Chodkevičius 1590 m. pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 1595 m. Ukrainoje, vadovaudamas kuopai, pasižymėjo malšindamas kazokų sukilimą. Veiksmuose prieš kazokus dalyvavo ir1596 m. 1599 m. tapo Žemaitijos seniūnu. 1600 m. dalyvavo Lenkų žygiuose į Valakiją ir Moldaviją. Tais pačiais metais tapo LDK lauko etmonu. 1601-1602 m., kartu su didžiuoju etmonu K. Radvila Perkūnu, kovojo prieš švedus Livonijoje. 1602 m. jam pavesta vadovauti jungtinėms Lenkijos ir Lietuvos pajėgoms Livonijoje. 1603 m. jo vadovaujamos pajėgos sėkmingai kovojo su švedais dabartinėje Estijos teritorijoje. 1604 m. Švedijos karaliumi tapus Karoliui Ix, karo veiksmai Livonijoje suintensyvėjo. Nepaisant nuolatinio lėšų stygiaus Lietuvos kariuomenės išlaikymui (kartais J. K. Chodkevičius algas kariams mokėjo iš savo asmeninių lėšų), Lenkijos kariuomenės pasitraukimo, jo nedidelė kariuomenė pergalingai kovojo prieš švedus. 1605 m. J. K. Chodkevičius tapo Lietuvos didžiuoju etmonu. Tais pačiais metais jis pasiekė savo garsiąją pergalę ties Salaspiliu ir neleido švedams užimti Rygos.
1608 m. rudenį numalšinus rokošą Lenkijos karalystėje, Jonas Karolis Chodkevičius grįžo į Livoniją ir per trumpą laiką išvadavo Kuoknesę ir Viljandį. 1609 m. kovo mėnesį jis pabandė pulti Daugavgryvą ir taip pralaužti Rygos blokadą, bet papildomais įtvirtinimais sustiprinę senąją tvirtovę, Nilsomo Sternskioldomo vadodinamasis Zebžidovskio rokošas privertė vaujama 250 švedų karių įgula su 29 patranJoną Karolį Chodkevičių nutraukti karo komis sugebėjo atsilaikyti prieš netikėtą veiksmus Livonijoje ir vykti į Lenkiją padėti lietuvių puolimą. Po nepavykusio puolimo
Šis laimėjimas - puikus gynybinio mūšio pavyzdys. Chotino mūšis tapo paskutine legendinio Lietuvos karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus pasiekta pergale. Šios pergalės dėka Lenkija buvo sukurti galingiausią savo laiko karinę jėgą.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
